Gėlių teikimo ypatybės

Tai paskutinis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Priešingai nei kitas dovanas, gėlių tinka dovanoti beveik visada. Kartais darbovietėse tiesiog yra susitariama nedovanoti dovanų, išskyrus gėles, nes jos nėra tokios įpareigojančios. Tik ypatingais atvejais – vedybos, įstaigos ar darbo joje jubiliejaus, sidabrinės, auksinės vestuvės ir panašiai – daroma išimtis ir ruošiama dovana, kuriai susimeta bendradarbiai. Tokiu atveju būtina paskirti vieną atsakingą asmenį, kuris būtų už tai atsakingas.

Gėlių paprastai dovanoja vyras moteriai. Nelabai etiška, kai jų dovanoja moteris vyrui, moteris moteriai ar vyras vyrui.

Gėles, kaip ir smulkias dovanėles galima siųsti iš anksto, tik būtina prieš tai paskambinti ir pasiteirauti, kokios puokštės gaunantysis norėtų. Nežinant, kokią puokštę dovanoti, geriausia pasitarti su gėlininku. Nedidelės puokštelės praverčia ir einant į kviestinius pietus.

Kai gėlės nešamos nelabai iškilminga proga, pasveikinęs šeimininkus pats sutvarkykite puokštę – paprašykite vazos ir pamerkite gėles. Priešingai nei puokštės, vazoninės gėlės dovanojamos tik tada, jei žinoma, kad adresatas jas labai mėgsta.

Derėtų nepamiršti ir gėlių kalbos. Paprastai manoma, kad raudonomis rožėmis išreiškiama karšta meilė, o chrizantemos nešamos tik per laidotuves. Įprasta puokštę sudėti iš neporinio gėlių skaičiaus, bet tai visai netinka, jei puokštė bus ypač didelė ir iš daugybės gėlių.

Puokštės dažnai suvyniojamos į permatomą popierių, o kai oro temperatūra minusinė – i baltą. Tokiais atvejais, prieš įteikiant gėles, reikia jas išvynioti. Jei gėlės suvyniotos į permatomą foliją ir yra puokštės dalis, jos nuimti nereikia. Prie puokštės niekada nepamaišys ir maža dovanėlė ar atvirukas, tačiau tiks tik rašytas ranka.

Esama atvejų, kai gėlės visiškai nedovanojamos:

• Kai kviečiama į restoraną, gėlės siunčiamos šeimininkei į namus prieš renginį;
• Per užuojautos vizitus;
• Būnant garbės svečiu.

Taigi, dovanos ir gėlės – tai ne kyšis. Jos visada pamalonina jas gaunantįjį. Derėtų prisiminti, jog nereikia persistengti. Dovanos ar gėlės neturėtų būti nei per brangios, nei per pigios, tačiau visada turėtų atitikti teikimo situaciją, būti parinktos konkrečiam asmeniui individualiai (net ir pagal pageidavimą), bet nereikėtų manyti, kad jos įpareigoja. Dovana ar puokštė gėlių – tai maža staigmena, kuri garantuos teigiamą atmosferą ir formuos teigiamą požiūrį apie Jus pačius.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Wrede-Grischat R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996.

Dovanos verslo partneriams

Tai antrasis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Šiuolaikinio etiketo reikalavimai susiklostė ne iš karto, o per daugelį dešimtmečių. Šiuo metu praktinė etiketo reikšmė yra mūsų sėkmės garantas. Laiku ir vietoje teikiamos dovanos ar gėlės suteikia galimybę be ypatingų pastangų būti mandagiam bendraujant su skirtingų žmonių grupėmis. Subtiliai parinktos dovanos padeda palaikyti gerus asmeninius ir dalykinius santykius.

Dovanos – visada maloni staigmena įvairių akcijų, parodų, mugių, labdaros renginių metu. Jos paprastai dalinamos klientams, potencialiems pirkėjams dideliais kiekiais. Tai gali būti įvairūs mieli daiktai, kurie skatina ne tik žmonių domėjimąsi pačia akcija, bet ir produkcija, įmone, drauge didina pardavimus.

Verslo suvenyrai – gera dovana lojaliems užsakovams, įmonės partneriams, geriems darbuotojams. Galima dovanoti šratinukus, darbo kalendorius, kvepiančius pakabukus automobiliams, firminius šokoladukus, padėkliukus kavos puodeliams, kilimėlius kompiuterio pelei, firminius maišelius, dėžutes, firminius degtukus, užrašines, puodelius su firmos ženklu, nestandartines dovanas. Solidžios dovanos teikiamos ypač svarbiems klientams bei verslo partneriams.

Verslo partneriams, su kuriais bendraujama ilgą laiką, galima dovanoti gerų alkoholinių gėrimų, saldumynų, odos, stiklo, keramikos, metalo dirbinių. Asmeninių daiktų – marškinių, parfumerijos, kepurių, kojinių dovanoti nepriimta. Tik kaklaraištis gali būti priskiriamas prie suvenyrų. Brangenybes, antikvarinius daiktus galima dovanoti didelėms firmoms ir tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, švenčiant kokį nors jubiliejų. Paprastų smulkių dovanėlių, kurios tiktų nuolatiniams klientams, tokių kaip tušinukai, puodeliai, laikrodžiai, raktų pakabukai įsigyti tikrai nėra problema. Tačiau žmogus jausis žymiai labiau pamalonintas, jei padovanosite dovaną, atspindinčią jo pomėgius, jo asmenybę. Pavyzdžiui, golfo mėgėjams puikiai tiks suvenyrai, simboliškai primenantys šią sporto šaką, gėrimų gurmaną pamalonins gero tauraus gėrimo butelis, keliautojus galėtų pradžiuginti kompasas.

Visai kas kita – dovanos kitų šalių verslininkams. Jos turėtų būti susijusios su mūsų krašto kultūra ir papročiais. Tai gali būti žymaus dailininko paveikslas, nedidelė skulptūrėlė, keramikos dirbinys, vertinga knyga ir pan. Ant dovanos esantis firmos ženklas neturėtų būti didelis, kad neatrodytų kaip rėksminga reklama.

Visiškai nemandagu būtų dovanoti du kartus tą pačią dovaną, suvenyrą tam pačiam asmeniui ar firmai. Taip pat ir oficialių susitikimų metu teikiamos dovanos turi atitikti firmų santykius.

Nepagarbos ir nemandagumo ženklas būtų, jei tokia pat dovana būtų apdovanoti firmos prezidentas ir kiti darbuotojai – atrodys, kad negerbiate firmos vadovo. Ypač jautriai į tai reaguotų japonai, kinai, korėjiečiai.

Dovana dar ne viskas. Tiek pat svarbi ir jos pakuotė, nesvarbu ar tai būtų dėžutė, ar dovanų popierius, kaspinas, viskas turi derėti ir atitikti progą. Įteikiant dovaną būtina pasakyti keletą žodžių, palinkėjimų. Verslo partneriui pakvietus apsilankyti jo namuose, galima nunešti dovanų jo vaikams.

Tarnybinės dovanos

Tai pirmasis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Labai dažnai pasitaiko, kad dėl žinių stokos žmonės nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, t.y. neišmano elgesio etiketo. Toks neišmanymas paprastai rodo ne tik jų kultūros lygį, bet dažnai pakiša koją karjeros srityje ar santykiuose su žmonėmis, su kuriais nuolat bendraujama. Bendraujant su žmonėmis, nesvarbu, kas jie bebūtų: verslo partneriai, kolegos, viršininkas ar pavaldiniai, neapsieinama be dovanų, padėkos laiškelių, gėlių ir t.t., todėl svarbu žinoti, kas kada kur ir kam tinka dovanoti, kaip ir kada tai reikia daryti.

Šiuo straipsniu norėtųsi aptarti dovanų teikimo aplinkybes, konkrečiau – jų teikimą verslo partneriams.

Vienas svarbiausių dalykų versle – geri santykiai. Jau tapo  įprasta, kad juos palaikyti padeda dovanos. Tiek smulkios – klientams, tiek didesnės – verslo partneriams. Visos turi būti gerai apgalvotos, tinkamai parinktos, kad pasiektų savo tikslą. Dovanos tapo įprastas dalykas, be kurio niekas neapsieina.

Dovanos bendradarbiams teikiamos už kokią nors paslaugą, sveikinant premijos ar kūdikio gimimo proga, džiaugiantis naujomis jo pareigomis, lankant ligoninėje ir t.t. Svarbu nepamiršti, ką ir kokiu atveju dera dovanoti, be to, norint išrinkti tinkamą dovaną nebūtina išleisti daug pinigų. „Prieš dovanojant kokį daiktą visada vertėtų pamąstyti, ar tai pradžiugins, ar bus nors kiek naudinga.“  Šiaip ar taip, gėlės tiks visada, o pinigų kolegoms paprastai nedovanojama.

Wolf. I. „Biznio knygoje“ nurodo dar vieną labai svarbų dalyką sakydamas, kad „jei iš tikrųjų norite žmogų pradžiuginti, tai iš anksto, o ne paskutinę akimirką pagalvokite apie dovaną.“
Kartais darbovietėse yra švenčiami gimtadieniai. Tuomet kolegos kaskart sveikina savo bendradarbį. Tokiais atvejais derėtų pasiteirauti, ko sukaktuvininkas norėtų labiausiai. Kai darbovietėje dovanojama bendra dovana vienam iš kolegų, visi kiti paprastai pasirašo ant atviruko, pridedamo prie jos. Jei esama susitarimo, kad sveikinama tik gėlių puokšte, derėtų dovanoti mėgstamiausias gėles, o ne pačias pigiausiais.

Versle pasitaiko atvejų, kai dovanas dovanoja vienas kitam verslo partneriai, bet jas priima darbuotojai, o ne tiesiogiai vadovas. Kai kurios kompanijos savo darbuotojams neleidžia imti dovanų iš klientų, kad nesijaustų įsipareigoję atsilyginti kokiomis nors nuolaidomis ar paslaugomis.

Kitas žinotinas atvejis, kai dovana teikiama viršininkui nuo darbuotojų. Iš tiesų darbuotojai neturėtų dovanoti dovanų savo darbdaviams. Tačiau tam tikra proga nedidelė dovanėlė – kanceliarijos reikmuo, butelis gero alkoholinio gėrimo arba šalikas – toleruotina. Jei vadovas vedęs, galima paruošti dovanėlę ir jo antrajai pusei. Bet neseniai dirbantis darbuotojas neturėtų dovanoti dovanų viršininkui – jas galima palaikyti kyšiu.

Apskritai išlieka žinotinas etiketo dalykas, kad dovanos visuomet turėtų:

• „atitikti progą: antai apskrito gimtadienio proga dovanojama kiek didesnė dovana nei paprastą gimtadienį“;

• „tikti tam asmeniui: tai yra sunkiausia, nes reikia žinoti to žmogaus interesus, pomėgius ir gyvenimo būdą.“  Pavyzdžiui, moteriai nepadovanosi pypkės, kad ir kokia ypatinga ji būtų, o humoristinė dovana tiks tik geram pažįstamam. Paprasčiau būna tada, kai žmogus kažkuo domisi ar kažką kolekcionuoja;

• atitikti asmeninius santykius su apdovanojamuoju;

• būti įteiktos laiku: praėjus iškilmėms įteikta dovana ne tokia reikšminga.

Taip pat dovana neturėtų būti:

• Per brangi, nes toks gestas gali būti suprastas kaip noras įsiteikti.
• Per daug asmeniška: visuomet reikia turėti galvoje, kad dovana gali būti išvyniota kitų svečių akivaizdoje, todėl ji neturėtų sietis su gavėjo silpnybėmis ar intymiais dalykais.
• Per daug įpareigojanti.

Kita vertus, nemandagu kai kada klausti, kokios dovanos norėtų pats asmuo, o asmeninių švenčių progomis netinka reklaminės dovanos su firmos ženklu: tai galėtų būti suprasta kaip reklama.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Wolf I. Biznio knyga. Vilnius: Mintis: 2000.
Wrede-Grischat R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996.

Gyvenimas Olandijoje – kalba, darbas, pinigai

Dalia. Labai įdomu buvo sužinoti kaip Jums sekasi Olandijoje. Aš kitais metais jau busiu pensininke, bet vis dėlto norėčiau išvažiuoti iš Lietuvos. Turiu Lietuvoje namą, tikrai nesu neturtinga, turiu santaupų, bet čia mane labai viskas slegia. Viskas! Tas politiku durnumas, tas nepamatuotas gyvenimo brangumas , tie nelaimingi veidai ir t.t. Esu užsienio kalbu specialistė, puikiai moku vokiečių, rusų, anglu, kažkiek prancūzų, tikiu, jog greitai išmokčiau olandų…..Esu 4 metus gyvenusi Sankt Peterburge, metus Vokietijoje, kažkiek Austrijoje Kaip Jūs manote, ar galėčiau įsitvirtinti Olandijoje? Ir kiek pinigų vidutiniškai reikėtų per mėnesį, gyvenant kukliai? Ar mus gydytu, jeigu prisietų?
Lauksiu atsakymo

Rimas. Labas Andriau. Radau internete tavo puslapį ir tą Olandijos emigranto ABC :) Ačiū už informaciją. Norėjau pasiteiraut, kaip sekasi ten Olandijoje? Noriu ir aš emigruot – padirbėt  bei magistrą studijuot. Nežinau tik kaip su tais darbeliais ir būstu. Gal galėtum ką nors patarti?

Štai kokių klausimų dažnai sulaukiu. Nenorėdamas kiekvienam atsakinėti asmeniškai ir tikėdamas, kad keliamos problemos yra aktualios visiems, atsakymus  parašysiu čia.

Po pusės metų gyvenimo Olandijoje rezultatai tokie:
1) Baigtas pirmas Olandų kalbos kursų lygis. Jau galima šiek tiek susišnekėti. Aišku, kalbant paprastai. Kuo lėčiau žmonės kalba, tuo daugiau supranti. Gelbėja daug tarptautinių žodžių iš anglų kalbos ir lengvesnis tarimas, nei anglų kalbos.
2) Nesijaučiame integravęsi. Dauguma draugų/pažįstamų (neskaitant darbo kolegų) yra ne vietiniai. Tikriausiai mus ir suartina ta aplinkybė, kad esame ne vietiniai. Tuo tarpu bendravimas su Olandais, nors ir būna įdomus, bet neaišku, ką jie apie tave galvoja. Mes bent jau stengiamės integruotis (mokomės kalbą, domimės kultūra, papročiais, tradicijomis, daug keliaujam Olandijoje), tad sulaukiame daug pagyrimų.

Atsakymai į klausymus:
1) Su kalba jums (Dalia) nebūtų problemų. Olandų išmokstama kaip ir kitos kalbos. Man netgi susidarė įspūdis kursuose, kad mums, lietuviams, jų garsus ištarti yra žymiai lengviau, nei prancūzams, italams, turkams ir lenkams. Išskyrus tą vienintelį „gghrr“. Bet ir tas, manau, jau įveiktas. Man olandų kalba turi panašumų su anglų ir vokiečių, aišku, yra išimčių. Tad jums problemų nekiltų. Juk kitą kalbą išmokti lengviau, kai jau kelias moki.
2) Sveikatos draudimas žmogui per mėnesį yra apie 88 eurai. Draudimas padengia viską, ką per metus išleidi virš nustatytos sumos (200, 300, 400 eurų, priklauso nuo pasirinkto sveikatos plano). Pats renkiesi savo rizikos lygį. Kol kas pas gydytojus nebuvom, nes neprireikė. Kiek girdėjau, dantų specialistai  pigiau kainuoja Lietuvoje.
3)  Pinigai. Viskas priklauso nuo to, kaip gyveni.

Nuoma yra brangi: butas be mokesčių ir baldų nuo 500 eurų per mėnesį. Studentiškai galima išsinuomoti kambarį su bendra virtuve, dušu ar tualetu. Kambariuką galima rasti, kad ir nuo 250 be mokesčių (pačiam ieškotis neteko).
Internetas apie 20 eurų.
Mobilusis ryšys: 0,1 euro/minutė  (negaliu pasakyti sumos, nes per pusę metų prakalbėjau už 10 eurų, ir jie visi buvo dovanoti ryšio tiekėjo). Galima sakyti, pokalbiai buvo nemokami.
Banko sąskaita su 2 debetinėmis kortelėmis: 40 eurų metams (Rabobank).
Maistas: žmogui gaminantis namie 150 eurų. Kavinėse brangoka: pica nuo 7 eurų, patiekalai 10-20 eurų.
Kinas: daugiausia 8-11 eurų.
Muziejai: dauguma 5-15 eurų. Buvome ir zoologijos sode, kur bilietas kainavo 20 eurų žmogui.
Dviratis: nuo 20 eurų.

Olandų kalbos kursai: nuo 200 eurų už vieną lygį (pagal Europos standartus jų yra 6). Aš moku 212 eurų. Už tai gaunu 21 akademinę valandą darbo su dėstytoju, 15 žmonių grupėje. Kursai užtrunka 2,5 mėnesio, nes būna tik 2 vakarai per savaitę. Pagrindinis darbas yra savarankiškai su knyga ir testais kompiuteryje. Knyga pirmam ir antram lygiui apie 90 eurų (su kompaktine plokštele). Sėkmingai baigęs kursus gauni sertifikatą.

4) Įsitvirtinti pavyktų, jei susirastumėte veiklos čia, ir žmonių, su kuriais bendrautumėte. Manau bendravimas ir patinkanti veikla yra pagrindiniai dalykai norint įsitvirtinti užsienyje.

5) Dėl studijų Nyderlanduose negaliu daug patarti, nes pačiam neteko. Olandijoje yra per dešimt europinio lygio universitetų, bet ne visi turi kursus anglų kalba. Universitetų vardai, kurie yra mano kaimynystėje, pasienyje su Vokietija : Wageningen, Nijmegen, Volksuniversiteit (čia mokausi   olandų kalbos; yra daug filialų visoje Olandijoje).

6) Nesvarbu, kokia jūsų specialybė, bet mokėdami olandų kalbą, jūs darbą susirasite 10 kartų greičiau ir 5 kartus geresnį, nei jos nemokėdami. Olandijoje šiuo metu bedarbystė yra truputį virš 3 % (tai yra, pusė milijono gyventojų neturi darbo). Žmogui su išsilavinimu ar be jo susirasti darbą nėra lengva. Ypač, kai lenkai okupavę darbo rinką. Kiek girdėjau, jie dirba už pusę minimumo. Dėl to jų visi nemėgsta. Dažnas ieškantis darbo klausia, ar kolektyve yra lenkų. Minimali alga Olandijoje apie 1000 eurų į rankas (~1300 ant popieriaus). Minimali alga taip pat priklauso nuo amžiaus, todėl žmonės, jaunesni nei 23 (tiksliau nebe pamenu) metai, gali tikėtis šiek tiek mažesnio minimumo.

Tikiuosi nors šiek tiek praplėčiau jūsų žinias apie gyvenimą Nyderlanduose. Sėkmės visiems. Laukiu kitų klausimų.

Blogeriai.net laikas apsivalyti

Pastaruoju metu pastebėjau, kad į Blogeriai.net sistemą pradėji brautis visokie mini naujienų tinklalapiai, rašomi tinklaraščių sistemos (WordPress ar kitoje) pagrindu ir rašantys temomis IT, technologijos, kompiuteriai ir internetas (pačiomis populiariausiomis nūdienos temomis). Per dieną šie tinklaraščiai “parašo” krūvas trumpų naujienų ir netgi dažnai papuola į blogeriai.net top dienos įrašus (ir į tos pačios dienos top “tinklaraštis” papuola ne po kartą, o po kokias 3 naujienos iš karto; deja, net nezinau.lt taip nepavaro… ).

Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl skaitytojai balsuoja už tokio tipo įrašus. Aišku, atrodo įspūdinga, kad Samsungas išleido naują LED FULL HD TV ar ką kitą. Bet leiskite paklausti, kur čia originalus turinys ar skelbiama idėja? Tai tiesiog naujiena kuri atkartojama 1000 kartų www pasaulyje.

Jei naujienų tinklalapiukai gali skelbti tinklaraščio tipo naujienas (na jie juk yra Blogeriai.net sistemoje, vadinasi jie yra tinklaraščiai, bent jau naudojasi WordPress), tai kas užginčys, kad delfio naujienos nėra panašios į tinklaraščių naujienas? Juk nors Delfis parašo daugiau originalių naujienų, tai negi ir jį galime priimti į Blogeriai.net (jam tik reikia panaudoti kitą sistemą naujienų perspausdinimui)?

Blogiausia, kad “naujienų parašymas” dažniausiai baigasi kopijavimu iš kito lietuviško tinklalapio arba pažodinio vertimo iš anglų. Nė vieno papildomo savo žodžio ar minties. Bent jau rašydami stengtųsi pasakyti ką jie galvoją (ir pabandytų lygiuotisi į produktų apžvalgų guru kaip Originalas).

p.s. Dar nekenčiu, kai visas straipsnis susidedantis iš vienos nuotraukos papuola į topą. Dar negirdėjau apie lietuvį, pasaulinio garso fotografą, bet atrodo visi bando juo patapti.