Andriaus Šunausko tinklaraštis

Gyvenimas Olandijoje – kalba, darbas, pinigai

Parašė Andrius. Temos: Nyderlandai, Straipsniai

Dalia. Labai įdomu buvo sužinoti kaip Jums sekasi Olandijoje. Aš kitais metais jau busiu pensininke, bet vis dėlto norėčiau išvažiuoti iš Lietuvos. Turiu Lietuvoje namą, tikrai nesu neturtinga, turiu santaupų, bet čia mane labai viskas slegia. Viskas! Tas politiku durnumas, tas nepamatuotas gyvenimo brangumas , tie nelaimingi veidai ir t.t. Esu užsienio kalbu specialistė, puikiai moku vokiečių, rusų, anglu, kažkiek prancūzų, tikiu, jog greitai išmokčiau olandų…..Esu 4 metus gyvenusi Sankt Peterburge, metus Vokietijoje, kažkiek Austrijoje Kaip Jūs manote, ar galėčiau įsitvirtinti Olandijoje? Ir kiek pinigų vidutiniškai reikėtų per mėnesį, gyvenant kukliai? Ar mus gydytu, jeigu prisietų?
Lauksiu atsakymo

Rimas. Labas Andriau. Radau internete tavo puslapį ir tą Olandijos emigranto ABC :) Ačiū už informaciją. Norėjau pasiteiraut, kaip sekasi ten Olandijoje? Noriu ir aš emigruot – padirbėt  bei magistrą studijuot. Nežinau tik kaip su tais darbeliais ir būstu. Gal galėtum ką nors patarti?

Štai kokių klausimų dažnai sulaukiu. Nenorėdamas kiekvienam atsakinėti asmeniškai ir tikėdamas, kad keliamos problemos yra aktualios visiems, atsakymus  parašysiu čia.

Po pusės metų gyvenimo Olandijoje rezultatai tokie:
1) Baigtas pirmas Olandų kalbos kursų lygis. Jau galima šiek tiek susišnekėti. Aišku, kalbant paprastai. Kuo lėčiau žmonės kalba, tuo daugiau supranti. Gelbėja daug tarptautinių žodžių iš anglų kalbos ir lengvesnis tarimas, nei anglų kalbos.
2) Nesijaučiame integravęsi. Dauguma draugų/pažįstamų (neskaitant darbo kolegų) yra ne vietiniai. Tikriausiai mus ir suartina ta aplinkybė, kad esame ne vietiniai. Tuo tarpu bendravimas su Olandais, nors ir būna įdomus, bet neaišku, ką jie apie tave galvoja. Mes bent jau stengiamės integruotis (mokomės kalbą, domimės kultūra, papročiais, tradicijomis, daug keliaujam Olandijoje), tad sulaukiame daug pagyrimų.

Atsakymai į klausymus:
1) Su kalba jums (Dalia) nebūtų problemų. Olandų išmokstama kaip ir kitos kalbos. Man netgi susidarė įspūdis kursuose, kad mums, lietuviams, jų garsus ištarti yra žymiai lengviau, nei prancūzams, italams, turkams ir lenkams. Išskyrus tą vienintelį “gghrr”. Bet ir tas, manau, jau įveiktas. Man olandų kalba turi panašumų su anglų ir vokiečių, aišku, yra išimčių. Tad jums problemų nekiltų. Juk kitą kalbą išmokti lengviau, kai jau kelias moki.
2) Sveikatos draudimas žmogui per mėnesį yra apie 88 eurai. Draudimas padengia viską, ką per metus išleidi virš nustatytos sumos (200, 300, 400 eurų, priklauso nuo pasirinkto sveikatos plano). Pats renkiesi savo rizikos lygį. Kol kas pas gydytojus nebuvom, nes neprireikė. Kiek girdėjau, dantų specialistai  pigiau kainuoja Lietuvoje.
3)  Pinigai. Viskas priklauso nuo to, kaip gyveni.

Nuoma yra brangi: butas be mokesčių ir baldų nuo 500 eurų per mėnesį. Studentiškai galima išsinuomoti kambarį su bendra virtuve, dušu ar tualetu. Kambariuką galima rasti, kad ir nuo 250 be mokesčių (pačiam ieškotis neteko).
Internetas apie 20 eurų.
Mobilusis ryšys: 0,1 euro/minutė  (negaliu pasakyti sumos, nes per pusę metų prakalbėjau už 10 eurų, ir jie visi buvo dovanoti ryšio tiekėjo). Galima sakyti, pokalbiai buvo nemokami.
Banko sąskaita su 2 diabetinėmis kortelėmis: 40 eurų metams (Rabobank).
Maistas: žmogui gaminantis namie 150 eurų. Kavinėse brangoka: pica nuo 7 eurų, patiekalai 10-20 eurų.
Kinas: daugiausia 8-11 eurų.
Muziejai: dauguma 5-15 eurų. Buvome ir zoologijos sode, kur bilietas kainavo 20 eurų žmogui.
Dviratis: nuo 20 eurų.

Olandų kalbos kursai: nuo 200 eurų už vieną lygį (pagal Europos standartus jų yra 6). Aš moku 212 eurų. Už tai gaunu 21 akademinę valandą darbo su dėstytoju, 15 žmonių grupėje. Kursai užtrunka 2,5 mėnesio, nes būna tik 2 vakarai per savaitę. Pagrindinis darbas yra savarankiškai su knyga ir testais kompiuteryje. Knyga pirmam ir antram lygiui apie 90 eurų (su kompaktine plokštele). Sėkmingai baigęs kursus gauni sertifikatą.

4) Įsitvirtinti pavyktų, jei susirastumėte veiklos čia, ir žmonių, su kuriais bendrautumėte. Manau bendravimas ir patinkanti veikla yra pagrindiniai dalykai norint įsitvirtinti užsienyje.

5) Dėl studijų Nyderlanduose negaliu daug patarti, nes pačiam neteko. Olandijoje yra per dešimt europinio lygio universitetų, bet ne visi turi kursus anglų kalba. Universitetų vardai, kurie yra mano kaimynystėje, pasienyje su Vokietija : Wageningen, Nijmegen, Volksuniversiteit (čia mokausi   olandų kalbos; yra daug filialų visoje Olandijoje).

6) Nesvarbu, kokia jūsų specialybė, bet mokėdami olandų kalbą, jūs darbą susirasite 10 kartų greičiau ir 5 kartus geresnį, nei jos nemokėdami. Olandijoje šiuo metu bedarbystė yra truputį virš 3 % (tai yra, pusė milijono gyventojų neturi darbo). Žmogui su išsilavinimu ar be jo susirasti darbą nėra lengva. Ypač, kai lenkai okupavę darbo rinką. Kiek girdėjau, jie dirba už pusę minimumo. Dėl to jų visi nemėgsta. Dažnas ieškantis darbo klausia, ar kolektyve yra lenkų. Minimali alga Olandijoje apie 1000 eurų į rankas (~1300 ant popieriaus). Minimali alga taip pat priklauso nuo amžiaus, todėl žmonės, jaunesni nei 23 (tiksliau nebe pamenu) metai, gali tikėtis šiek tiek mažesnio minimumo.

Tikiuosi nors šiek tiek praplėčiau jūsų žinias apie gyvenimą Nyderlanduose. Sėkmės visiems. Laukiu kitų klausimų.

Blogeriai.net laikas apsivalyti

Parašė Andrius. Temos: Naujienos, Straipsniai

Pastaruoju metu pastebėjau, kad į Blogeriai.net sistemą pradėji brautis visokie mini naujienų tinklalapiai, rašomi tinklaraščių sistemos (Wordpress ar kitoje) pagrindu ir rašantys temomis IT, technologijos, kompiuteriai ir internetas (pačiomis populiariausiomis nūdienos temomis). Per dieną šie tinklaraščiai “parašo” krūvas trumpų naujienų ir netgi dažnai papuola į blogeriai.net top dienos įrašus (ir į tos pačios dienos top “tinklaraštis” papuola ne po kartą, o po kokias 3 naujienos iš karto; deja, net nezinau.lt taip nepavaro… ).

Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl skaitytojai balsuoja už tokio tipo įrašus. Aišku, atrodo įspūdinga, kad Samsungas išleido naują LED FULL HD TV ar ką kitą. Bet leiskite paklausti, kur čia originalus turinys ar skelbiama idėja? Tai tiesiog naujiena kuri atkartojama 1000 kartų www pasaulyje.

Jei naujienų tinklalapiukai gali skelbti tinklaraščio tipo naujienas (na jie juk yra Blogeriai.net sistemoje, vadinasi jie yra tinklaraščiai, bent jau naudojasi Wordpress), tai kas užginčys, kad delfio naujienos nėra panašios į tinklaraščių naujienas? Juk nors Delfis parašo daugiau originalių naujienų, tai negi ir jį galime priimti į Blogeriai.net (jam tik reikia panaudoti kitą sistemą naujienų perspausdinimui)?

Blogiausia, kad “naujienų parašymas” dažniausiai baigasi kopijavimu iš kito lietuviško tinklalapio arba pažodinio vertimo iš anglų. Nė vieno papildomo savo žodžio ar minties. Bent jau rašydami stengtųsi pasakyti ką jie galvoją (ir pabandytų lygiuotisi į produktų apžvalgų guru kaip Originalas).

p.s. Dar nekenčiu, kai visas straipsnis susidedantis iš vienos nuotraukos papuola į topą. Dar negirdėjau apie lietuvį, pasaulinio garso fotografą, bet atrodo visi bando juo patapti.

Google Wave apžvalga

Parašė Andrius. Temos: Programos, Straipsniai

Sekmadienio rytą man tikrai pasieskė. Gavau pakvietimą į naująją Google tarnyba Google Wave. Taip pat gavau 20 pakvietimų, kuriuos baigiu išdalinti. Kelis likusius (5 pakvietimus) norėčiau atiduoti žmonėms pirmiems parašiusiems komentarą po šita Google Wave apžvalga.

Pati vartotoja sąsaja kaip ir daugelio Google tranybu yra draugiška (user friendly). Viskas aiškiai ir patogiai išdėstyta. Kitaip nei pavyzdžiui Google pašte (Gmail), Wave yra keletas langų ir kiekvienas iš jų turi lango mažinimo (minimize) ar didinimo (maximize) mygtukus. Tai leidžia labai lanksčiai išsidėlioti langus kaip tau jų reikia.

Išspaudinėjau viską kas tik įmanoma, bet kai ko nesupratau. Kai kur mygtukai nieko nedaro (esant tam tikrame lange). Gal jie nieko ir neturi dayti, bet tada mygtukai galėtų būti neaktyvūs ir vartotojui nuo to būtų tik lengviau. Manau tai bus ištaisyta.

Daug kur pats Google parašo, kad šitas ir anas dar neveikia. Kadangi tarnyba dar tik beta testavimo stadijoje, tai pavyzdžiui neveikia nustatymai (settings). Klaviatūros komandos arba valdymas klaviatūra? Tokio visai nėra.

Bespaudinėdamas Google Wave sąsają aptikau dar vieną naują Google tarnybą Google kontaktai (Google contacts). Dabar kontaktus valdyti bus galima visai atskirame lange ir nebereikės eiti į Gmail norint juos pasiekti.

Ne per seniausiai tas pats buvo padaryta su Google tasks (Google užduotimis).

O kur pačių bangų (waves) aprašymas jūs paklausite? O aš atsakysiu, kad bangas vienam kelti neįdomu, todėl greičiau griebkit pakvietimus ir padėkit man pabaigti rašyti Google Wave apžvalgą!

Tinklalapis.net hostingas

Parašė Andrius. Temos: Internetas, Straipsniai

Lėtėjo, lėtėjo, kol galiausiai sustojo. Taip būtų galima apibūdinti šį atvejį.

Iki šiol hostinau savo tinklraštį Tinklalapis.net serveriuose. Užteko man megabaitų ir greičio kurį jie duodavo, o kaina buvo daugiau nei gera už šiuos resursus.

Rugpjūčio pabaigoje, kažkas jiems (Tinklalapis.net) atsitiko. Tinklaraštį pradėjo sunkiai atidarinėti. Tai užtrugdavo 10 sekundžių ir ilgiau. Galvojau, kad tai tik Tinklalapis.net problemos su užsieniu (nes šiuo metu gyvenu Olandijoje). Štai statistiniai duomenys iš Google Webmaster Tools (daugiau reiškia blogiau).

Kentėjau porą savaičių ir parašiau laišką Tinklalapis.net administratoriams. Atsakymo negavau. Paklausinėjau žmonių gyvenančių Lietuvoje ar ir jiems tinklaraštis tapo sunkiai pasiekiamas. Pasirodo taip. Taigi tai nebuvo ryšio problema su užsieniu.

Štai dar viena diagrama apie Google suindekuojamų puslpaių kiekius per dieną iš šio šinklaraščio (mažiau yra blogiau). Praktiškai tinklaraštis tapo nepasiekiamas.

Parašiau antrą laišką, o atsakymo irgi negavau…

Jau analizavau kitus lietuviškus hostingo tiekėjus kaip alternatyvas persikėlimui (nors kartais kildavo minčių, kad užsienio hostingo tiekėjai yra pigesni…), kai sulaukiau atsakymo į mano klausimus iš Tinklalapis.net. Tiksliau ne atsakymo, o paskelbimo, kad jie “nebeteiks” hostingo paslaugų.

Gerai, kad jie neužsidarė tyliai, taip ir nepranešę nieko savo vartotojams. Tikrai vertinu, kad patys perkėlė visų vartotojų svetaines į Serveriai.lt serverius. Tai sutaupė nemažai laiko man pačiam.

Žinoma, buvo įvairių nesklandumų su tinklaraščiu naujoje vietoje, bet tai niekis. Dabar kai jau viskas veikia kaip seniau, tegaliu pasidžiaugti ir pasmalsauti, kodėl Tinklalapis.net užsidarė ir viskas buvo perkeltas į Serveriai.lt.

Kaip susirasti geresnį darbą?

Parašė Andrius. Temos: Gyvenimas, Straipsniai

Šis mano straipsnis buvo kitame tinklaraštyje, bet buvau priverstas jį pasiimti atgal. Manau, kad jis vis dar aktualus, nes krizei dar ne galas.

Pradžia

Tarkime, kad jums dabartinis darbas atgrasus. Bendradarbiai ir viršininkas vienaip ar kitaip įkyrėjo. Nebeturite motyvacijos dirbti šioje kompanijoje. Norite ieškoti naujų iššūkių ir karjeros perspektyvų. Visos priežastys jus verčia judėti pirmyn ir tolyn nuo čia. Tad nebijokite ir truputį surizikuokite!

Nusistatykite savo prioritetus

Jei ketinate ieškoti darbo, kur nereikia eiti direktoriaus pareigų ir ir uždirbti labai daug, kur tave myli pavaldiniai, kur amžinai tvyro tik teigiamos emocijos, tai čia pats laikas peržvelgti savuosius prioritetus darbo atžvilgiu. Nesakau, kad tokio GERO darbo nėra, tiesiog paieškos ir įdėtos pastangos gali niekada neduoti norimo rezultato. Realesnė situacija tokia, kad, išsirinkus kelis pageidavimus iš ilgo sąrašo, pradėti paieškas bus kur kas lengviau. Nusistatykite gaires tokias kaip: geras kolektyvas, didelių galimybių ir iššūkių kompanija, puikios karjeros perspektyvos, pinigai. Įvardinkite tai, ko jūs labiausiai norėtumėte, ir ko trūko senajame darbe. Juk mes ir ieškome geresnio darbo dėl pastarojo trūkumų. Nepamirškite to.

Kaip ieškoti?

Iškart teisingai pasirinktas kelias sutaupo daug daug laiko. Bet tuo pačiu paieškos gali užtrukti ir ilgiau, priklausomai nuo prioritetų kiekio ir jūsų asmeninių sugebėjimų. Nereikia pamiršti dabartinės savo kvalifikacijos! Juk į gerą vietą visada pretenduoja daug puikių žmonių. Norėdami gauti gerą darbą turėsite nugalėti visus konkurentus.

Pagal atliktus tyrimus, teigiama, kad dažniausiai darbo žmonės ieško per draugus, pažįstamus, buvusius kolegas ir kitus savo aplinkos žmones – jei tik neesate prisiekęs vienišius, iš savojo žmonių rato galite sulaukti iki 50% visų pasiūlymų. Jei pirmasis variantas jums netinka, pasistenkite būti aktyvūs ir atkreipti į save “didesnių” žmonių dėmesį. Tam labiausiai tinka Jūsų, kaip darbuotojo iniciatyva. Jūsų domėjimasis, žingeidumas ir smalsumas ateityje gali pritraukti gerų pasiūlymų.

Svajoti susirasti idealų darbą prilygsta svajonei apie idealią antrąją pusę. Pasaulyje yra jums skirtas žmogus, bet ar pavyks jį surasti? Taip pat ir su trokštamu darbu. Gyvenimo loterija – ir nieko čia nepridursi.

Nepamirškite susirasti geresnį viršininką!

Taip. Tai būtinas naujojo darbo privalumas, jei nori dirbti “ramiau”. Bėgdamas nuo vilko ne visada gali papulti ant meškos. Bet kad taip neatsitiktų, prieš ar po pokalbio naujoje įstaigoje pasidomėk ir naujaisiais viršininkais. Jei pavyks pabendrauti su darbuotojais, tikrai sužinosi kai kurių detalių. Nepamirškite stebėti aplinkos. Ji daug ką pasako.

Pabaiga

Jei manote, kad geresnio darbo už jūsiškį nėra, arba esate IT specialistas, siūlau žvilgtelėti čia:

httpv://www.youtube.com/watch?v=5RSrzgav61Y

Ir jei neužteko vaizdelių, paskaitykite ką jums siūlo Google. Ji ne veltui pasaulyje yra “Kompanija numeris 1, kurioje geriausia dirbti”. Nepykite už agitaciją, tai turbūt viena iš mano svajonių ;) .

Daug kas pasakytų, kad geriausias darbas būtų nieko neveikti ir gauti pinigus. O aš sakau, kad dirbti – naudinga. Naudinga ne tik įmonei, kuriai tu dirbi, bet ir tau pačiam. O galbūt tau laikas pradėti nuosavą verslą?

Maisto produktų tarša vandens, dirvožemio, trąšų ir radioaktyviuoju keliu – kaip apsisaugoti?

Parašė Inga. Temos: Gyvenimas, Mokslas, Straipsniai

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Tai jau trečiasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo “Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais“, o antrasis “Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai“. Antrajame straipsnyje taip pat buvo aktualios informacijos apie “E maisto papildus“.

TARŠA VANDENS KELIU

Tarša vandens keliu šiek tiek skiriasi nuo tiesioginės maisto produktų taršos technologiniais pagrindais. Pagrindinis skirtumas tas, kad vandens keliu teršiami maisto produktai neturi visų tų gerųjų savybių tiek gedimo, tiek skonio bei išvaizdos atžvilgiu. Kad suprastumėm, kaip per vandenį yra užteršiami maisto produktai, reikia pabrėžti, kad taršos šaltiniai yra į atmosferą patenkantys iškastinio kuro – akmens anglies, naftos, jos produktų, gamtinių dujų degimo produktai. Daugiausia oras teršiamas deginant mazutą ir anglį. Kaip šių cheminių reakcijų šalutiniai produktai, į atmosferą patenka anglies dioksidas, azoto oksidai, chloro, fluoro ir anglies junginiai, metanas, sieros ir vanadžio dioksidai bei įvairūs angliavandeniai. Štai iš šitų šalutinių produktų ir vandens lašelių, esančių atmosferoje, susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštūs lietūs iš dirvožemio greičiau išplauna sunkiuosius metalus, taip jie patenka į vandens telkinius. Į žmogaus organizmą šie metalai gali pakliūti valgant žuvį. Per maisto produktus į žmogaus organizmą patekę šie metalai ir įvairūs oksidai neigiamai veikia nervų sistemą, sukelia kraujotakos sutrikimus.

TARŠA DIRVOŽEMIO IR TRĄŠŲ KELIU

Dirvožemis trąšomis užteršiamas dėl dviejų priežasčių: norint išnaikinti piktžoles (herbicidais), kurios neleidžia augti daržovėms ir grūdinėms kultūroms, arba norint pagerinti maisto produktų augimą nederlingame dirvožemyje (dažnai sėjant ar sodinant dirvožemis tampa neproduktyvus, taip pat dėl trąšų naudojimo išnyksta jame esanti gyvybė). Dažniausiai trąšomis būna paveikti javai, cukriniai runkeliai ir kai kurios daržovės (raudonieji burokėliai). Dirvožemio ir trąšų keliu į maistą patenka tokie žmogaus organizmui kenksmingi metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris, arsenas ir kt. Šie metalai yra pavojingi tuo, kad iššaukia infekcines maisto kilmės ligas, tokias kaip dizenterija, salmoneliozė,  A hepatitas, vidurių šiltinė ir kt.

TARŠA RADIOAKTYVIUOJU KELIU

Radioaktyviuoju keliu maisto produktai užteršiami branduolinio ginklo bandymų metu, atominės elektrinės nelaimės atveju arba perdirbant branduolinį kurą. Labiausiai Lietuvoje šiuo būdu yra paveiktos grūdinės kultūros, pienas, lapinės ir šakninės daržovės (bulvės, kopūstai), mėsa (jautiena) ir žuvis. Be to ir miško gėrybėse (grybuose ir uogose) yra randama radionuklidų, tačiau jų kiekis neviršija leistinos normos, todėl nesukelia didesnės grėsmės žmogaus organizmui.

KAIP APSISAUGOTI?

Pats tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių maisto produktų taršos šaltinių yra ne kas kita, kaip daržovių ir vaisių kruopštus nuplovimas (galima nuplovus kelias valandas laikyti vandenyje nuolat jį keičiant), jei tai yra daržovės – reikėtų prieš valgant nuplaut ir nulupt odelę, nes visos taršos medžiagos kaupiasi žievėje. Auginant grūdines kultūras reiktų piktžoles naikinti ne cheminiu būdu, o jas nudeginant, taip maisto produktai bus mažiau užteršti.

Pateikdama šią medžiagą, noriu labiausiai atkreipti dėmesį į galimus maisto produktų užterštumo būdus ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame pasaulyje. Kadangi maisto produktai bei vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis – ši tema yra ypač aktuali. Tik žinodami, kokiais būdais galime pakenkti savo sveikatai, galėsi apsisaugoti ir išvengti daugybės pavojingų ligų, kurios, kaip ir maisto produktų tarša,  turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo trukmei.

Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai – ko derėtų vengti?

Parašė Inga. Temos: Gyvenimas, Mokslas, Straipsniai

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Tai jau antrasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo “Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais“.

Maisto priedų įvairovė yra vienas iš maisto taršos šaltinių. Tikriausiai retam kyla klausimas, kam reikalingi maisto priedai. Daugybė jų tiesiog yra naudojami tam, kad maisto produktai ilgiau nesugestų, būtų patrauklūs išvaizda, skoniu, aromatu,  kartais viliotų ir mažesne kaina.

„…medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais…“ – taip yra apibūdinami maisto priedai išleistame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (2000 04 04 m. Nr. VIII-1608). Kaip pateikiami pirkėjui apdoroti maisto produktai, taip pat yra svarbu, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar tokie maisto produktai nekenkia sveikatai.

Kad maisto produktai yra pagaminti naudojant maisto priedus, išduoda ant pakuotės parašytos E raidės ir prie jų esantys įvairūs skaičiai (jie nurodo priedo cheminę prigimtį). Kartais E raidės gali ir nebūti nuoroda į kenksmingus priedus, pvz.: E150a – karamelė, E260 – acto rūgštis, E300 – vitaminas C, E330 – citrinų rūgštis. Tačiau ne visi maisto priedai yra palankūs sveikatos atžvilgiu ir, kad apsaugotumėm savo sveikatą, reikia mokėti atpažinti ir vengti pavojingų sveikatai maisto priedų.

Įvairūs dažikliai (E104, E110, E122,  E127, E129, E133, E151…), konservantai (E210, E211,…E219), antioksidantai (E310, E311, E312, E320, E321), kvapo ir skonio stiprikliai (E620, E621, …E625) gali sukelti alergijas, konservantai ir spalvos fiksatoriai (E249, E250, E521, E252) gali skatinti nitrozaminų susidarymą organizme, stabilizatoriai ir tirštikliai (E1410, E1412, E1413, E1414, E338, E340, E442, E450, E452) didina fosfatų kiekį organizme, konservantai ir antioksidantai (E220, E221,  E222, E223, E224, E226, E227, E228) mažina vitamino B1 kiekį maiste, gali sukelti galvos skausmą. Pravartu atsiminti ir tokius emulsiklius ir stabilizatorius, kurie yra ypač pavojingi:

KAIP APSISAUGOTI?

Kad galėtume apsaugoti savo sveikatą nuo žalingų mūsų organizmui maiste esančių priedų, reikėtų vengti „greito paruošimo maisto“, kuris jau yra sintetiškai apdorotas, ir rinktis natūralius, mažai perdirbtus maisto produktus. Ypač reikėtų riboti sintetiškai apdorotų maisto produktų vartojimą vaikams, ligoniams ir jau pagyvenusiems žmonėms, nes jų organizmas yra opesnis. Svarbiausia žinoti tiek, kad, kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudėtyje yra konservantų ir kitų pavojingų sveikatai maisto priedų.

Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais. Kaip apsisaugoti?

Parašė Inga. Temos: Gyvenimas, Mokslas, Straipsniai

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Šį mėnesį jūsų laukia 3 straipsniai apie maistą, kurį valgome, apie tai, iš ko jis sudarytas, ir žymųjį burtažodį – “E maisto papildai“. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis straipsnis.

Vienas labai senų laikų posakis teigia: „Mes esame tai, ką mes valgome“. Reikėtų nepamiršti, kad mūsų kūno cheminė sudėtis yra tokia, kokia yra vartojamo maisto sudėtis, nes mityba yra labai glaudžiai susijusi su mūsų sveikata. Iš tiesų, dabartinis žmogus dažnai net nesusimąsto, kokius maisto produktus perka parduotuvėje ar užsiaugina darže. Kad ir kokia išeitis būtų pasirinkta, visiško apsisaugojimo nuo maisto produktų taršos nebus, tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę pasirinkti tokį maistą, kuris taršos būtų paveiktas mažiausiai.

Kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuvėje, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose. Pirkdami maisto produktus parduotuvėse dažniausiai vienus ar kitus renkamės todėl, kad dėmesį patraukia graži ir patraukli pakuotė arba iš anksto žinome, kad mes tą produktą mėgstame, jis yra skanus ir dėl to net nekyla pagunda pažiūrėti perkamo produkto sudėties. Mūsų laikais dažnas pirkėjas pirmiausia dėmesį atkreipia į kainą ir tik gerokai vėliau į kokybę.

Lietuvoje saugaus (iš dalies ir nekenksmingo) maisto gamybą, prekybos ir importo reikalavimus reglamentuoja bei gyventojų mitybos ir nepageidaujamų medžiagų maiste tyrimus atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras. Paskutiniais šio centro tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, dėl gyvenimo lygio dabartinė mitybos sudėtis bei maistinė vertė gerokai pablogėjo. Tai, žinoma, įtakos turi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Gali atrodyti, kad maistinė vertė ar nesubalansuota mityba nėra jau tokia svarbi, tačiau būtent dėl jos kyla daugelis lėtinių susirgimų, įskaitant ir širdies, kraujagyslių ligas bei vėžį.

PAKUOTĖ.

Tiek Lietuvoje tiek įvairiose kitose šalyse maisto pramonėje gana plačiai yra naudojamos įvairios plastikinės medžiagos skirtos indų, taros, pakavimo medžiagoms gaminti. Paprastai tokios pakuotės pagrindinis reikalavimas yra tik toks, kad ji neturi pabloginti maisto produktų sudėties, skonio ir kvapo, o tuo pačiu ir pakenkti žmonių sveikatai. Dažniausiai pakuotės šiuos reikalavimus atitinka, tačiau pasitaiko atvejų, kai kartais cheminių reakcijų metu iš plastikinių indų, taros ar pakavimo medžiagų į maistą gali patekti įvairūs polimerai (=plastikinės medžiagos), į kurių sudėtį įeina katalizatoriai, stabilizatoriai, dažai ir pigmentai (jų pagrindu paprastai būna sunkieji metalai, įvairūs alkoholiai, aromatiniai ir chloro junginiai), kurie taip pat pavojingi žmogaus sveikatai. Kai taip atsitinka, dažniausiai pakinta maisto produktų skonis ir kvapas (įspėjamieji rodikliai). Išsiskyrusios kenksmingos medžiagos taip pat gali sukelti įvairius odos, vidaus organų pakenkimus ar net alergiją.

Šiek tiek žalingesni sveikatai yra konservuoti maisto produktai, ypač žuvis, nes pamažu tirpsta dėžutės metale esantis švinas (sunkusis metalas), kuris patenka į maistą. Švino poveikis žmogaus sveikatos atžvilgiu yra labai nepalankus.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad cheminių reakcijų metu pakistų maisto produktų skonis ir kvapas yra ne toks ir dažnas atvejis, tačiau visgi reikėtų vengti pirkti plastikoje įpakuotus riebius maisto produktus, o perkant derėtų atkreipti dėmesį į įvairius ženklelius ant pakuotės, t.y. ant jos turėtų būti pažymėta, kad pakuotė yra skirta maistui. Be to, nederėtų pirkti jau pagamintų karštų maisto produktų, kurie yra pateikiami įpakuoti plastikiniuose induose ar maišuose, nes plastikiniai indai, tara ar pakavimo medžiagos yra skirtos naudoti tik šaltiems maisto produktams ir tik vienkartiniam naudojimui.

Banko “Snoras” palūkanos apgaulingos

Parašė Andrius. Temos: Gyvenimas, Straipsniai

Šiuo metu bankų palūkanos už indėlius smarkiai išaugusios. Pastaruoju laikotarpiu pirmauja 2 bankai: “Snoras” ir “Ūkio bankas“. Dabar pirmauja “Snoras” su 9,5 %  metinės palūkanomis, jei įdedamas indėlis litais mėnesiui. Bet ar tikrai išeina tokia įspūdinga grąža?

Pasakysiu, kokią taupymo sistemą esu susikūręs Swedbank. Šiuo metu jis moka tik 6,2 % metinių palūkanų už indėlį litais per mėnesį. Daug geriau ir patikimiau, nei visi žlungantys investiciniai fondai ir panašūs investavimo būdai. Ir dar, Swedbank bankas vienas iš dviejų patikimiausių Lietuvoje (kitas SEB).  Tad dauguma pinigų pas mane guli keliuose terminuotuose indėliuose, kurie nustatyti vieno mėnesio laikotarpiui su automatiniu pratęsimu. Pasirinkau vieno mėnesio laikotarpį, nes per jį palūkanos dažniausiai dar pakyla keliom dešimtosiomis procento. Juk norisi išlošti kuo daugiau.

Automatinis pratęsimas man leidžia būti ramiam, kad pinigai niekada nesustos uždirbinėti pinigus. Swedbank viskas vyksta paprastai: vasario 3 dieną baigiasi indėlis, ir tą pačia dieną iš tų pačių pinigėlių + palūkanos (papildomi nustatymai) sukuriamas naujas indėlis su tuo metu galiojančiomis palūkanomis. Pratęsiama visada tam pačiam laikui (mėnesiui). Ir dar, jei kada man staiga prireiktų pinigų, aš visada galiu nutraukti savo bet kurį terminuotą indėlį ir pinigai netrukus grįš į mano sąskaitą.

Indėliai taip pat puiki pinigų apsaugojimo priemonė. Jei pinigai bus indėlyje, niekas, pavogęs jūsų debetinę ar kreditinę kortelę, negalės jų pasiekti.

O dabar norėčiau papasakoti, kokia indėlių sistema yra banke “Snoras”. Indėlio sutarties sąlygas skaitykite šio įrašo apačioje. Palūkanos Snore šiuo metu net 3,3 % didesnės (litais), o eurais dar daugiau, nei Swedbanke. BET kaip viskas vyksta Snore. Lengvai sudarome sutartį dėl indėlio: nustatome mėnesio laikotarpį su automatiniu pratęsimu. Baigiasi mėnuo, baigiasi sutartis, pinigai grįžta į sąskaitą. O automatinis sutarties pratęsimas įvyksta tik už 7 kalendorinių dienų.

Taip, naujas indėlis mano ir jūsų pinigams bus sukurtas tik po 7 dienų. O kam to reikia? Juk aš norėčiau, kad mano pinigai dirbtų taip pat sunkiai, kaip ir aš juos uždirbdamas, ir uždirbtų man dar daugiau pinigų. Juk toks tikslas. Mano atveju, kai indėliai yra mėnesio laikotarpiui, priskaičiavęs kas mėnesį pridedamas 7 dienų atostogas, gaunu, kad pinigai “nedirba” iki 70 dienų per metus (30 + 7 +30 + 7 + …).

Kur čia “Snoras” sutaupo savo klientų sąskaita? Iš tų 9,5 % žadamų palūkanų už litus per metus, realiai man išeitų tik 9,5 % * (360 – 70)/360 = 7.65 %. Jau nebe toks įspūdingas skirtumas, palyginus su Swedbank ar SEB. Žinoma, aš šitos painiavos su 7 dienomis galėčiau išvengti, jei pats prisijungčiau prie e-Snoras ir indėlį pratęsčiau rankiniu būdu. Bet aš ne visada tai galiu padaryti. O jei dar turiu daugiau indėlių, kurie baigiasi įvairiomis mėnesio dienomis? Tikra painiava gautųsi.

Antra, Snoras kitaip nei Swedbank nenutraukia terminuoto indėlio “akimirksniu” ir neperveda pinigų atgal į Jūsų sąskaitą 7 kalendorines dienas. Kur čia teisybė? Nėra. Taip sakant, Snoras dar 7 dienas naudojasi iš jūsų skolintais pinigais nemokamai.

Ką aš norėjau pasakyti šiuo savo įrašu apie bankų palūkanas? Pirmiausia, visada perskaitykite sutarties sąlygas, kad ir kokia nereikšminga sutartis būtų, kad po to netektų stebėtis, jog kažkas vyksta ne taip, kaip jūs įsivaizdavote. Antra, neapsigaukite su 10 % palūkanomis ir 70 % nuolaidomis. Visada reikia skaičiuoti. Sėkmės taupant!

Indėlio sutarties pavyzdys: AB bankas „Snoras” (A.Vivulskio g. 7, LT-03221, Vilnius, kodas 112025973, Juridinių asmenų registras), toliau vadinamas BANKU, ir BANKO klientas, toliau vadinamas (-a, -i) INDĖLININKU, sudaro šią terminuotojo indėlio sutartį (toliau – Sutartis):
1. BANKAS atidaro INDĖLININKO vardu terminuotojo indėlio sąskaitą. Sutartis sudaroma pagal Sutarties sudarymo metu galiojančias terminuotųjų indėlių metų palūkanų normas ir sąlygas. Visi BANKO mokesčiai, susiję su indėlio priėmimu ir tvarkymu, skaičiuojami pagal įkainius, galiojančius atitinkamos operacijos atlikimo metu.
2. Sudarius Sutartį, INDĖLININKO nurodyta indėlio suma (toliau – indėlis) pervedama iš INDĖLININKO pasirinktos ir jo vardu atidarytos banko sąskaitos (toliau – banko sąskaita) į terminuotojo indėlio sąskaitą. INDĖLININKAS turi užtikrinti, kad banko sąskaitoje būtų pakankamas piniginių lėšų likutis Sutarčiai sudaryti.
3. Pasibaigus INDĖLININKO pasirinktam indėlio terminui ar nutraukus Sutartį anksčiau termino, BANKAS perveda indėlį į banko sąskaitą.
4. INDĖLININKAS, sudarydamas Sutartį, gali pasirinkti tokius Sutarties automatinio pratęsimo variantus:
4.1.   pasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo variantą „Indėlis”, Sutartis, praėjus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms nuo indėlio termino pabaigos pratęsiama automatiškai indėlio sumai, jei Sutarties pratęsimo dieną banko sąskaitos likutis yra ne mažesnis už indėlį;
4.2.   pasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo variantą „Indėlis ir palūkanos”, Sutartis, praėjus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms nuo indėlio termino pabaigos pratęsiama automatiškai indėlio sumai, pridėjus priskaičiuotas palūkanas, arba tik indėlio sumai, jei Sutarties pratęsimo dieną banko sąskaitos likutis yra mažesnis nei indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis, bet ne mažesnis už indėlį.
5. INDĖLININKAS turi teisę bet kada atsisakyti Sutarties automatinio pratęsimo.
6. INDĖLININKUI nepasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo, Sutartis automatiškai nepratęsiama.
7. Palūkanų skaičiavimo tvarka:
7.1.   Palūkanos pradedamos skaičiuoti kitą dieną po indėlio įskaitymo į terminuotojo indėlio sąskaitą dienos, iki dienos, einančios prieš indėlio termino pabaigos dieną. Laikoma, kad metų trukmė – 365 dienos.
7.2.   Pratęsiant Sutartį, metų palūkanų norma nustatoma pagal Sutarties pratęsimo dieną galiojančias atitinkamai indėlio rūšiai BANKO nustatytas metų palūkanų normas. Jei Sutartis pratęsiama per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo indėlio termino pabaigos, BANKE nustatyta tvarka gali būti mokamos papildomos palūkanos.
7.3.   Už anksčiau termino atsiimtą visą indėlį ar jo dalį palūkanos nemokamos.
8. Indėlio atsiėmimas anksčiau termino ir Sutarties nutraukimas:
8.1.   INDĖLININKAS, norėdamas atsiimti visą indėlį arba jo dalį anksčiau Sutarties pasibaigimo termino, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas raštu) įspėti BANKĄ. Jei atsiimama indėlio dalis, už likusią indėlio dalį, jei ji yra ne mažesnė nei BANKO nustatyta minimali indėlio suma, palūkanos per visą Sutartyje nurodytą terminą skaičiuojamos pagal Sutarties sudarymo metu nustatytą metų palūkanų normą. Jeigu likusi indėlio dalis mažesnė, nei BANKO nustatyta minimali indėlio suma, laikoma, kad Sutartis nutraukiama INDĖLININKO iniciatyva.
8.2.   Kai anksčiau termino atsiimama indėlio dalis, išmokėtų ir naujai apskaičiuotų palūkanų sumos skirtumu sumažinama likusi indėlio suma; kai atsiimamas visas indėlis – grąžinama indėlio suma.
9. BANKAS turi teisę atlikti savo ir INDĖLININKO piniginių reikalavimų įskaitymą. BANKAS turi teisę sustabdyti indėlio ir priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą ir pervedimą, kol INDĖLININKAS nepadengia visų skolų BANKUI, o taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
10. BANKAS garantuoja indėlio slaptumą. Indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”. INDĖLININKAS pareiškia, kad yra informuotas apie draudimo sąlygas bei apie draudimo išmokų mokėjimo sąlygas ir tvarką.
11. Sutartis gali būti pakeista raštišku BANKO ir INDĖLININKO susitarimu.
12. BANKAS turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, įspėjęs INDĖLININKĄ prieš 14 kalendorinių dienų. Nutraukus Sutartį BANKO iniciatyva, INDĖLININKUI priskaičiuojamos ir išmokamos palūkanos už visą iki Sutarties nutraukimo dienos praėjusį laikotarpį.
13. Visi nesutarimai ir ginčai, susiję su Sutartimi, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
14. Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir pervedus indėlį į terminuotojo indėlio sąskaitą.
15. Pasirašydamas šią Sutartį, INDĖLININKAS pareiškia, kad jam iki Sutarties pasirašymo buvo suteikta galimybė susipažinti su Sutarties sąlygomis, Sutartis yra perskaityta, ji atitinka INDĖLININKO valią, jos turinys aiškus. INDĖLININKAS taip pat pareiškia, kad jis yra susipažinęs ir sutinka su BANKO paslaugų įkainiais.

Mano seimas – kas dirba, o kas ne

Parašė Andrius. Temos: Straipsniai

Esu kaltas, nes nesidomiu politika. O apie tai šiuo metu kalba visi. Juk vyksta naujo seimo rinkimai. Tikrai tikiuosi, kad po šio savaitgalio (bent po Naujųjų Metų) visos nesąmonės baigsis… Ir po rinkimų Lietuvoje bus po senovei. Nepadės nei naujieji seimo ar valdovų rūmai, nei naujas personalas. Kaip iš to anekdoto, “tik klientai tie patys…”. O dabar apie esmę.

Kolega blogeris Artūras Račas parašė įdomų įrašą, kuris privertė mane pasukti galvą. Tiksliau, jis nurodė tikrai įdomią svetainę apie seimą ir politiką. Aš nežinau už ką balsuoti seimo rinkimuose. Aš nesidomiu politika (TV išvis nežiūriu; naujienų apie politiką neskaitau). Aš prastai žinau politikus, negirdėjau jų rinkiminių pažadų, esu neutralus. Nesvarbu nei kairė nei dešinė. Tik esu labai logiškas ir prakištas žmogus. Atsidarau svetainę ManoSeimas.lt ir įsiveliu į politiką (ką šiuo metu ir daro visi Lietuvos piliečiai). Joje randu daug daug informacijos apie politikus, frakcijas, įstatymus ir balsavimus.

Kadangi politikai man vienodai geri žmonės, bet norėčiau susirasti mano labui labiausiai dirbantį artoją, peržiūriu kas inicijuoja (siūlo) įstatymus. Susidaro keletas politikų kurie užsiima šia veikla. Šaunu. Pliusas jiems. Yra kas juda taip sakant. Po to žiūriu kaip dėl vieno ar kito įstatymo balsuoja seimo nariai. KPŠ…

Supratau, kad šitie mokyklos šiais metais nebaigtų… Balsavimas dėl naujojo pilietybės įstatymo, nedalyvavo 39% (55 seimo nariai). Ai, čia viskas gerai. Tik dabar pastebėjau datą 2008-07-15. Visi atostogavo suprantama. Tai po riebų minusą dedu aš jiems.

Baigiu savo ironija. Ką aš siūlau? Yra svetainė su seimo nuveiktais ir nenuveiktais darbais (manau jūs man pasiūlysiste dar keletą). Tikiuosi ten informacijos tik daugės, taip pat daugės ir statistikos (labai myliu skaičius). Norėčiau matyti kurie politikai pasiūlė daugiausia įstatymų, kurie daugiausia reiškia savo nuomonę tribūnoje, kurie aktyviausiai lanko savo darbo vietą ir kurie yra patys PASYVIAUSI. Tikuosi pastarųjų jau nebeišrinks. Pasidomėjęs keliais man aktualiais įstatymais, susidarau vaizdą kas ir kaip dirba. Pliusų-minusų vakaras ir jau esu apsisprendęs už ką balsuosiu. Velniop tuos pažadus, tegul kalba darbai.