Kategorija: Gyvenimas

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Tai jau trečiasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„, o antrasis „Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai„. Antrajame straipsnyje taip pat buvo aktualios informacijos apie „E maisto papildus„.

TARŠA VANDENS KELIU

Tarša vandens keliu šiek tiek skiriasi nuo tiesioginės maisto produktų taršos technologiniais pagrindais. Pagrindinis skirtumas tas, kad vandens keliu teršiami maisto produktai neturi visų tų gerųjų savybių tiek gedimo, tiek skonio bei išvaizdos atžvilgiu. Kad suprastumėm, kaip per vandenį yra užteršiami maisto produktai, reikia pabrėžti, kad taršos šaltiniai yra į atmosferą patenkantys iškastinio kuro – akmens anglies, naftos, jos produktų, gamtinių dujų degimo produktai. Daugiausia oras teršiamas deginant mazutą ir anglį. Kaip šių cheminių reakcijų šalutiniai produktai, į atmosferą patenka anglies dioksidas, azoto oksidai, chloro, fluoro ir anglies junginiai, metanas, sieros ir vanadžio dioksidai bei įvairūs angliavandeniai. Štai iš šitų šalutinių produktų ir vandens lašelių, esančių atmosferoje, susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštūs lietūs iš dirvožemio greičiau išplauna sunkiuosius metalus, taip jie patenka į vandens telkinius. Į žmogaus organizmą šie metalai gali pakliūti valgant žuvį. Per maisto produktus į žmogaus organizmą patekę šie metalai ir įvairūs oksidai neigiamai veikia nervų sistemą, sukelia kraujotakos sutrikimus.

TARŠA DIRVOŽEMIO IR TRĄŠŲ KELIU

Dirvožemis trąšomis užteršiamas dėl dviejų priežasčių: norint išnaikinti piktžoles (herbicidais), kurios neleidžia augti daržovėms ir grūdinėms kultūroms, arba norint pagerinti maisto produktų augimą nederlingame dirvožemyje (dažnai sėjant ar sodinant dirvožemis tampa neproduktyvus, taip pat dėl trąšų naudojimo išnyksta jame esanti gyvybė). Dažniausiai trąšomis būna paveikti javai, cukriniai runkeliai ir kai kurios daržovės (raudonieji burokėliai). Dirvožemio ir trąšų keliu į maistą patenka tokie žmogaus organizmui kenksmingi metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris, arsenas ir kt. Šie metalai yra pavojingi tuo, kad iššaukia infekcines maisto kilmės ligas, tokias kaip dizenterija, salmoneliozė,  A hepatitas, vidurių šiltinė ir kt.

TARŠA RADIOAKTYVIUOJU KELIU

Radioaktyviuoju keliu maisto produktai užteršiami branduolinio ginklo bandymų metu, atominės elektrinės nelaimės atveju arba perdirbant branduolinį kurą. Labiausiai Lietuvoje šiuo būdu yra paveiktos grūdinės kultūros, pienas, lapinės ir šakninės daržovės (bulvės, kopūstai), mėsa (jautiena) ir žuvis. Be to ir miško gėrybėse (grybuose ir uogose) yra randama radionuklidų, tačiau jų kiekis neviršija leistinos normos, todėl nesukelia didesnės grėsmės žmogaus organizmui.

KAIP APSISAUGOTI?

Pats tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių maisto produktų taršos šaltinių yra ne kas kita, kaip daržovių ir vaisių kruopštus nuplovimas (galima nuplovus kelias valandas laikyti vandenyje nuolat jį keičiant), jei tai yra daržovės – reikėtų prieš valgant nuplaut ir nulupt odelę, nes visos taršos medžiagos kaupiasi žievėje. Auginant grūdines kultūras reiktų piktžoles naikinti ne cheminiu būdu, o jas nudeginant, taip maisto produktai bus mažiau užteršti.

Pateikdama šią medžiagą, noriu labiausiai atkreipti dėmesį į galimus maisto produktų užterštumo būdus ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame pasaulyje. Kadangi maisto produktai bei vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis – ši tema yra ypač aktuali. Tik žinodami, kokiais būdais galime pakenkti savo sveikatai, galėsi apsisaugoti ir išvengti daugybės pavojingų ligų, kurios, kaip ir maisto produktų tarša,  turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo trukmei.