Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais. Kaip apsisaugoti?

Šiandien pas mane svečiuojasi IngaIngosBlogas.lt. Šį mėnesį jūsų laukia 3 straipsniai apie maistą, kurį valgome, apie tai, iš ko jis sudarytas, ir žymųjį burtažodį – „E maisto papildai„. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis straipsnis.

Vienas labai senų laikų posakis teigia: „Mes esame tai, ką mes valgome“. Reikėtų nepamiršti, kad mūsų kūno cheminė sudėtis yra tokia, kokia yra vartojamo maisto sudėtis, nes mityba yra labai glaudžiai susijusi su mūsų sveikata. Iš tiesų, dabartinis žmogus dažnai net nesusimąsto, kokius maisto produktus perka parduotuvėje ar užsiaugina darže. Kad ir kokia išeitis būtų pasirinkta, visiško apsisaugojimo nuo maisto produktų taršos nebus, tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę pasirinkti tokį maistą, kuris taršos būtų paveiktas mažiausiai.

Kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuvėje, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose. Pirkdami maisto produktus parduotuvėse dažniausiai vienus ar kitus renkamės todėl, kad dėmesį patraukia graži ir patraukli pakuotė arba iš anksto žinome, kad mes tą produktą mėgstame, jis yra skanus ir dėl to net nekyla pagunda pažiūrėti perkamo produkto sudėties. Mūsų laikais dažnas pirkėjas pirmiausia dėmesį atkreipia į kainą ir tik gerokai vėliau į kokybę.

Lietuvoje saugaus (iš dalies ir nekenksmingo) maisto gamybą, prekybos ir importo reikalavimus reglamentuoja bei gyventojų mitybos ir nepageidaujamų medžiagų maiste tyrimus atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras. Paskutiniais šio centro tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, dėl gyvenimo lygio dabartinė mitybos sudėtis bei maistinė vertė gerokai pablogėjo. Tai, žinoma, įtakos turi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Gali atrodyti, kad maistinė vertė ar nesubalansuota mityba nėra jau tokia svarbi, tačiau būtent dėl jos kyla daugelis lėtinių susirgimų, įskaitant ir širdies, kraujagyslių ligas bei vėžį.

PAKUOTĖ.

Tiek Lietuvoje tiek įvairiose kitose šalyse maisto pramonėje gana plačiai yra naudojamos įvairios plastikinės medžiagos skirtos indų, taros, pakavimo medžiagoms gaminti. Paprastai tokios pakuotės pagrindinis reikalavimas yra tik toks, kad ji neturi pabloginti maisto produktų sudėties, skonio ir kvapo, o tuo pačiu ir pakenkti žmonių sveikatai. Dažniausiai pakuotės šiuos reikalavimus atitinka, tačiau pasitaiko atvejų, kai kartais cheminių reakcijų metu iš plastikinių indų, taros ar pakavimo medžiagų į maistą gali patekti įvairūs polimerai (=plastikinės medžiagos), į kurių sudėtį įeina katalizatoriai, stabilizatoriai, dažai ir pigmentai (jų pagrindu paprastai būna sunkieji metalai, įvairūs alkoholiai, aromatiniai ir chloro junginiai), kurie taip pat pavojingi žmogaus sveikatai. Kai taip atsitinka, dažniausiai pakinta maisto produktų skonis ir kvapas (įspėjamieji rodikliai). Išsiskyrusios kenksmingos medžiagos taip pat gali sukelti įvairius odos, vidaus organų pakenkimus ar net alergiją.

Šiek tiek žalingesni sveikatai yra konservuoti maisto produktai, ypač žuvis, nes pamažu tirpsta dėžutės metale esantis švinas (sunkusis metalas), kuris patenka į maistą. Švino poveikis žmogaus sveikatos atžvilgiu yra labai nepalankus.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad cheminių reakcijų metu pakistų maisto produktų skonis ir kvapas yra ne toks ir dažnas atvejis, tačiau visgi reikėtų vengti pirkti plastikoje įpakuotus riebius maisto produktus, o perkant derėtų atkreipti dėmesį į įvairius ženklelius ant pakuotės, t.y. ant jos turėtų būti pažymėta, kad pakuotė yra skirta maistui. Be to, nederėtų pirkti jau pagamintų karštų maisto produktų, kurie yra pateikiami įpakuoti plastikiniuose induose ar maišuose, nes plastikiniai indai, tara ar pakavimo medžiagos yra skirtos naudoti tik šaltiems maisto produktams ir tik vienkartiniam naudojimui.

Banko „Snoras” palūkanos apgaulingos

Snoras logo

Šiuo metu bankų palūkanos už indėlius smarkiai išaugusios. Pastaruoju laikotarpiu pirmauja 2 bankai: „Snoras” ir „Ūkio bankas„. Dabar pirmauja „Snoras” su 9,5 %  metinės palūkanomis, jei įdedamas indėlis litais mėnesiui. Bet ar tikrai išeina tokia įspūdinga grąža?

Pasakysiu, kokią taupymo sistemą esu susikūręs Swedbank. Šiuo metu jis moka tik 6,2 % metinių palūkanų už indėlį litais per mėnesį. Daug geriau ir patikimiau, nei visi žlungantys investiciniai fondai ir panašūs investavimo būdai. Ir dar, Swedbank bankas vienas iš dviejų patikimiausių Lietuvoje (kitas SEB).  Tad dauguma pinigų pas mane guli keliuose terminuotuose indėliuose, kurie nustatyti vieno mėnesio laikotarpiui su automatiniu pratęsimu. Pasirinkau vieno mėnesio laikotarpį, nes per jį palūkanos dažniausiai dar pakyla keliom dešimtosiomis procento. Juk norisi išlošti kuo daugiau.

Automatinis pratęsimas man leidžia būti ramiam, kad pinigai niekada nesustos uždirbinėti pinigus. Swedbank viskas vyksta paprastai: vasario 3 dieną baigiasi indėlis, ir tą pačia dieną iš tų pačių pinigėlių + palūkanos (papildomi nustatymai) sukuriamas naujas indėlis su tuo metu galiojančiomis palūkanomis. Pratęsiama visada tam pačiam laikui (mėnesiui). Ir dar, jei kada man staiga prireiktų pinigų, aš visada galiu nutraukti savo bet kurį terminuotą indėlį ir pinigai netrukus grįš į mano sąskaitą.

Indėliai taip pat puiki pinigų apsaugojimo priemonė. Jei pinigai bus indėlyje, niekas, pavogęs jūsų debetinę ar kreditinę kortelę, negalės jų pasiekti.

O dabar norėčiau papasakoti, kokia indėlių sistema yra banke „Snoras”. Indėlio sutarties sąlygas skaitykite šio įrašo apačioje. Palūkanos Snore šiuo metu net 3,3 % didesnės (litais), o eurais dar daugiau, nei Swedbanke. BET kaip viskas vyksta Snore. Lengvai sudarome sutartį dėl indėlio: nustatome mėnesio laikotarpį su automatiniu pratęsimu. Baigiasi mėnuo, baigiasi sutartis, pinigai grįžta į sąskaitą. O automatinis sutarties pratęsimas įvyksta tik už 7 kalendorinių dienų.

Taip, naujas indėlis mano ir jūsų pinigams bus sukurtas tik po 7 dienų. O kam to reikia? Juk aš norėčiau, kad mano pinigai dirbtų taip pat sunkiai, kaip ir aš juos uždirbdamas, ir uždirbtų man dar daugiau pinigų. Juk toks tikslas. Mano atveju, kai indėliai yra mėnesio laikotarpiui, priskaičiavęs kas mėnesį pridedamas 7 dienų atostogas, gaunu, kad pinigai „nedirba” iki 70 dienų per metus (30 + 7 +30 + 7 + …).

Kur čia „Snoras” sutaupo savo klientų sąskaita? Iš tų 9,5 % žadamų palūkanų už litus per metus, realiai man išeitų tik 9,5 % * (360 – 70)/360 = 7.65 %. Jau nebe toks įspūdingas skirtumas, palyginus su Swedbank ar SEB. Žinoma, aš šitos painiavos su 7 dienomis galėčiau išvengti, jei pats prisijungčiau prie e-Snoras ir indėlį pratęsčiau rankiniu būdu. Bet aš ne visada tai galiu padaryti. O jei dar turiu daugiau indėlių, kurie baigiasi įvairiomis mėnesio dienomis? Tikra painiava gautųsi.

Antra, Snoras kitaip nei Swedbank nenutraukia terminuoto indėlio „akimirksniu” ir neperveda pinigų atgal į Jūsų sąskaitą 7 kalendorines dienas. Kur čia teisybė? Nėra. Taip sakant, Snoras dar 7 dienas naudojasi iš jūsų skolintais pinigais nemokamai.

Ką aš norėjau pasakyti šiuo savo įrašu apie bankų palūkanas? Pirmiausia, visada perskaitykite sutarties sąlygas, kad ir kokia nereikšminga sutartis būtų, kad po to netektų stebėtis, jog kažkas vyksta ne taip, kaip jūs įsivaizdavote. Antra, neapsigaukite su 10 % palūkanomis ir 70 % nuolaidomis. Visada reikia skaičiuoti. Sėkmės taupant!

Indėlio sutarties pavyzdys: AB bankas „Snoras” (A.Vivulskio g. 7, LT-03221, Vilnius, kodas 112025973, Juridinių asmenų registras), toliau vadinamas BANKU, ir BANKO klientas, toliau vadinamas (-a, -i) INDĖLININKU, sudaro šią terminuotojo indėlio sutartį (toliau – Sutartis):
1. BANKAS atidaro INDĖLININKO vardu terminuotojo indėlio sąskaitą. Sutartis sudaroma pagal Sutarties sudarymo metu galiojančias terminuotųjų indėlių metų palūkanų normas ir sąlygas. Visi BANKO mokesčiai, susiję su indėlio priėmimu ir tvarkymu, skaičiuojami pagal įkainius, galiojančius atitinkamos operacijos atlikimo metu.
2. Sudarius Sutartį, INDĖLININKO nurodyta indėlio suma (toliau – indėlis) pervedama iš INDĖLININKO pasirinktos ir jo vardu atidarytos banko sąskaitos (toliau – banko sąskaita) į terminuotojo indėlio sąskaitą. INDĖLININKAS turi užtikrinti, kad banko sąskaitoje būtų pakankamas piniginių lėšų likutis Sutarčiai sudaryti.
3. Pasibaigus INDĖLININKO pasirinktam indėlio terminui ar nutraukus Sutartį anksčiau termino, BANKAS perveda indėlį į banko sąskaitą.
4. INDĖLININKAS, sudarydamas Sutartį, gali pasirinkti tokius Sutarties automatinio pratęsimo variantus:
4.1.   pasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo variantą „Indėlis”, Sutartis, praėjus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms nuo indėlio termino pabaigos pratęsiama automatiškai indėlio sumai, jei Sutarties pratęsimo dieną banko sąskaitos likutis yra ne mažesnis už indėlį;
4.2.   pasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo variantą „Indėlis ir palūkanos”, Sutartis, praėjus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms nuo indėlio termino pabaigos pratęsiama automatiškai indėlio sumai, pridėjus priskaičiuotas palūkanas, arba tik indėlio sumai, jei Sutarties pratęsimo dieną banko sąskaitos likutis yra mažesnis nei indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis, bet ne mažesnis už indėlį.
5. INDĖLININKAS turi teisę bet kada atsisakyti Sutarties automatinio pratęsimo.
6. INDĖLININKUI nepasirinkus Sutarties automatinio pratęsimo, Sutartis automatiškai nepratęsiama.
7. Palūkanų skaičiavimo tvarka:
7.1.   Palūkanos pradedamos skaičiuoti kitą dieną po indėlio įskaitymo į terminuotojo indėlio sąskaitą dienos, iki dienos, einančios prieš indėlio termino pabaigos dieną. Laikoma, kad metų trukmė – 365 dienos.
7.2.   Pratęsiant Sutartį, metų palūkanų norma nustatoma pagal Sutarties pratęsimo dieną galiojančias atitinkamai indėlio rūšiai BANKO nustatytas metų palūkanų normas. Jei Sutartis pratęsiama per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo indėlio termino pabaigos, BANKE nustatyta tvarka gali būti mokamos papildomos palūkanos.
7.3.   Už anksčiau termino atsiimtą visą indėlį ar jo dalį palūkanos nemokamos.
8. Indėlio atsiėmimas anksčiau termino ir Sutarties nutraukimas:
8.1.   INDĖLININKAS, norėdamas atsiimti visą indėlį arba jo dalį anksčiau Sutarties pasibaigimo termino, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas raštu) įspėti BANKĄ. Jei atsiimama indėlio dalis, už likusią indėlio dalį, jei ji yra ne mažesnė nei BANKO nustatyta minimali indėlio suma, palūkanos per visą Sutartyje nurodytą terminą skaičiuojamos pagal Sutarties sudarymo metu nustatytą metų palūkanų normą. Jeigu likusi indėlio dalis mažesnė, nei BANKO nustatyta minimali indėlio suma, laikoma, kad Sutartis nutraukiama INDĖLININKO iniciatyva.
8.2.   Kai anksčiau termino atsiimama indėlio dalis, išmokėtų ir naujai apskaičiuotų palūkanų sumos skirtumu sumažinama likusi indėlio suma; kai atsiimamas visas indėlis – grąžinama indėlio suma.
9. BANKAS turi teisę atlikti savo ir INDĖLININKO piniginių reikalavimų įskaitymą. BANKAS turi teisę sustabdyti indėlio ir priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą ir pervedimą, kol INDĖLININKAS nepadengia visų skolų BANKUI, o taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
10. BANKAS garantuoja indėlio slaptumą. Indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”. INDĖLININKAS pareiškia, kad yra informuotas apie draudimo sąlygas bei apie draudimo išmokų mokėjimo sąlygas ir tvarką.
11. Sutartis gali būti pakeista raštišku BANKO ir INDĖLININKO susitarimu.
12. BANKAS turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, įspėjęs INDĖLININKĄ prieš 14 kalendorinių dienų. Nutraukus Sutartį BANKO iniciatyva, INDĖLININKUI priskaičiuojamos ir išmokamos palūkanos už visą iki Sutarties nutraukimo dienos praėjusį laikotarpį.
13. Visi nesutarimai ir ginčai, susiję su Sutartimi, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
14. Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir pervedus indėlį į terminuotojo indėlio sąskaitą.
15. Pasirašydamas šią Sutartį, INDĖLININKAS pareiškia, kad jam iki Sutarties pasirašymo buvo suteikta galimybė susipažinti su Sutarties sąlygomis, Sutartis yra perskaityta, ji atitinka INDĖLININKO valią, jos turinys aiškus. INDĖLININKAS taip pat pareiškia, kad jis yra susipažinęs ir sutinka su BANKO paslaugų įkainiais.

Mano seimas – kas dirba, o kas ne

Esu kaltas, nes nesidomiu politika. O apie tai šiuo metu kalba visi. Juk vyksta naujo seimo rinkimai. Tikrai tikiuosi, kad po šio savaitgalio (bent po Naujųjų Metų) visos nesąmonės baigsis… Ir po rinkimų Lietuvoje bus po senovei. Nepadės nei naujieji seimo ar valdovų rūmai, nei naujas personalas. Kaip iš to anekdoto, „tik klientai tie patys…”. O dabar apie esmę.

Kolega blogeris Artūras Račas parašė įdomų įrašą, kuris privertė mane pasukti galvą. Tiksliau, jis nurodė tikrai įdomią svetainę apie seimą ir politiką. Aš nežinau už ką balsuoti seimo rinkimuose. Aš nesidomiu politika (TV išvis nežiūriu; naujienų apie politiką neskaitau). Aš prastai žinau politikus, negirdėjau jų rinkiminių pažadų, esu neutralus. Nesvarbu nei kairė nei dešinė. Tik esu labai logiškas ir prakištas žmogus. Atsidarau svetainę ManoSeimas.lt ir įsiveliu į politiką (ką šiuo metu ir daro visi Lietuvos piliečiai). Joje randu daug daug informacijos apie politikus, frakcijas, įstatymus ir balsavimus.

Kadangi politikai man vienodai geri žmonės, bet norėčiau susirasti mano labui labiausiai dirbantį artoją, peržiūriu kas inicijuoja (siūlo) įstatymus. Susidaro keletas politikų kurie užsiima šia veikla. Šaunu. Pliusas jiems. Yra kas juda taip sakant. Po to žiūriu kaip dėl vieno ar kito įstatymo balsuoja seimo nariai. KPŠ…

Supratau, kad šitie mokyklos šiais metais nebaigtų… Balsavimas dėl naujojo pilietybės įstatymo, nedalyvavo 39% (55 seimo nariai). Ai, čia viskas gerai. Tik dabar pastebėjau datą 2008-07-15. Visi atostogavo suprantama. Tai po riebų minusą dedu aš jiems.

Baigiu savo ironija. Ką aš siūlau? Yra svetainė su seimo nuveiktais ir nenuveiktais darbais (manau jūs man pasiūlysiste dar keletą). Tikiuosi ten informacijos tik daugės, taip pat daugės ir statistikos (labai myliu skaičius). Norėčiau matyti kurie politikai pasiūlė daugiausia įstatymų, kurie daugiausia reiškia savo nuomonę tribūnoje, kurie aktyviausiai lanko savo darbo vietą ir kurie yra patys PASYVIAUSI. Tikuosi pastarųjų jau nebeišrinks. Pasidomėjęs keliais man aktualiais įstatymais, susidarau vaizdą kas ir kaip dirba. Pliusų-minusų vakaras ir jau esu apsisprendęs už ką balsuosiu. Velniop tuos pažadus, tegul kalba darbai.