Žyma: maisto papildai e

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Tai jau trečiasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„, o antrasis „Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai„. Antrajame straipsnyje taip pat buvo aktualios informacijos apie „E maisto papildus„.

TARŠA VANDENS KELIU

Tarša vandens keliu šiek tiek skiriasi nuo tiesioginės maisto produktų taršos technologiniais pagrindais. Pagrindinis skirtumas tas, kad vandens keliu teršiami maisto produktai neturi visų tų gerųjų savybių tiek gedimo, tiek skonio bei išvaizdos atžvilgiu. Kad suprastumėm, kaip per vandenį yra užteršiami maisto produktai, reikia pabrėžti, kad taršos šaltiniai yra į atmosferą patenkantys iškastinio kuro – akmens anglies, naftos, jos produktų, gamtinių dujų degimo produktai. Daugiausia oras teršiamas deginant mazutą ir anglį. Kaip šių cheminių reakcijų šalutiniai produktai, į atmosferą patenka anglies dioksidas, azoto oksidai, chloro, fluoro ir anglies junginiai, metanas, sieros ir vanadžio dioksidai bei įvairūs angliavandeniai. Štai iš šitų šalutinių produktų ir vandens lašelių, esančių atmosferoje, susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštūs lietūs iš dirvožemio greičiau išplauna sunkiuosius metalus, taip jie patenka į vandens telkinius. Į žmogaus organizmą šie metalai gali pakliūti valgant žuvį. Per maisto produktus į žmogaus organizmą patekę šie metalai ir įvairūs oksidai neigiamai veikia nervų sistemą, sukelia kraujotakos sutrikimus.

TARŠA DIRVOŽEMIO IR TRĄŠŲ KELIU

Dirvožemis trąšomis užteršiamas dėl dviejų priežasčių: norint išnaikinti piktžoles (herbicidais), kurios neleidžia augti daržovėms ir grūdinėms kultūroms, arba norint pagerinti maisto produktų augimą nederlingame dirvožemyje (dažnai sėjant ar sodinant dirvožemis tampa neproduktyvus, taip pat dėl trąšų naudojimo išnyksta jame esanti gyvybė). Dažniausiai trąšomis būna paveikti javai, cukriniai runkeliai ir kai kurios daržovės (raudonieji burokėliai). Dirvožemio ir trąšų keliu į maistą patenka tokie žmogaus organizmui kenksmingi metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris, arsenas ir kt. Šie metalai yra pavojingi tuo, kad iššaukia infekcines maisto kilmės ligas, tokias kaip dizenterija, salmoneliozė,  A hepatitas, vidurių šiltinė ir kt.

TARŠA RADIOAKTYVIUOJU KELIU

Radioaktyviuoju keliu maisto produktai užteršiami branduolinio ginklo bandymų metu, atominės elektrinės nelaimės atveju arba perdirbant branduolinį kurą. Labiausiai Lietuvoje šiuo būdu yra paveiktos grūdinės kultūros, pienas, lapinės ir šakninės daržovės (bulvės, kopūstai), mėsa (jautiena) ir žuvis. Be to ir miško gėrybėse (grybuose ir uogose) yra randama radionuklidų, tačiau jų kiekis neviršija leistinos normos, todėl nesukelia didesnės grėsmės žmogaus organizmui.

KAIP APSISAUGOTI?

Pats tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių maisto produktų taršos šaltinių yra ne kas kita, kaip daržovių ir vaisių kruopštus nuplovimas (galima nuplovus kelias valandas laikyti vandenyje nuolat jį keičiant), jei tai yra daržovės – reikėtų prieš valgant nuplaut ir nulupt odelę, nes visos taršos medžiagos kaupiasi žievėje. Auginant grūdines kultūras reiktų piktžoles naikinti ne cheminiu būdu, o jas nudeginant, taip maisto produktai bus mažiau užteršti.

Pateikdama šią medžiagą, noriu labiausiai atkreipti dėmesį į galimus maisto produktų užterštumo būdus ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame pasaulyje. Kadangi maisto produktai bei vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis – ši tema yra ypač aktuali. Tik žinodami, kokiais būdais galime pakenkti savo sveikatai, galėsi apsisaugoti ir išvengti daugybės pavojingų ligų, kurios, kaip ir maisto produktų tarša,  turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo trukmei.

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš Lietuvių kalba ir literatūra. Tai jau antrasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„.

Maisto priedų įvairovė yra vienas iš maisto taršos šaltinių. Tikriausiai retam kyla klausimas, kam reikalingi maisto priedai. Daugybė jų tiesiog yra naudojami tam, kad maisto produktai ilgiau nesugestų, būtų patrauklūs išvaizda, skoniu, aromatu,  kartais viliotų ir mažesne kaina.

„…medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais…“ – taip yra apibūdinami maisto priedai išleistame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (2000 04 04 m. Nr. VIII-1608). Kaip pateikiami pirkėjui apdoroti maisto produktai, taip pat yra svarbu, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar tokie maisto produktai nekenkia sveikatai.

Kad maisto produktai yra pagaminti naudojant maisto priedus, išduoda ant pakuotės parašytos E raidės ir prie jų esantys įvairūs skaičiai (jie nurodo priedo cheminę prigimtį). Kartais E raidės gali ir nebūti nuoroda į kenksmingus priedus, pvz.: E150a – karamelė, E260 – acto rūgštis, E300 – vitaminas C, E330 – citrinų rūgštis. Tačiau ne visi maisto priedai yra palankūs sveikatos atžvilgiu ir, kad apsaugotumėm savo sveikatą, reikia mokėti atpažinti ir vengti pavojingų sveikatai maisto priedų.

Įvairūs dažikliai (E104, E110, E122,  E127, E129, E133, E151…), konservantai (E210, E211,…E219), antioksidantai (E310, E311, E312, E320, E321), kvapo ir skonio stiprikliai (E620, E621, …E625) gali sukelti alergijas, konservantai ir spalvos fiksatoriai (E249, E250, E521, E252) gali skatinti nitrozaminų susidarymą organizme, stabilizatoriai ir tirštikliai (E1410, E1412, E1413, E1414, E338, E340, E442, E450, E452) didina fosfatų kiekį organizme, konservantai ir antioksidantai (E220, E221,  E222, E223, E224, E226, E227, E228) mažina vitamino B1 kiekį maiste, gali sukelti galvos skausmą. Pravartu atsiminti ir tokius emulsiklius ir stabilizatorius, kurie yra ypač pavojingi:

E310	propilgalatas	Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus.
E311, E312	oktilgalatas, dodecilgalatas	Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus
E320, E321	butilhidroksianisolis, butilhidroksitoluenas	Vaikams reikia vengti. Padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia alergijas; didelės dozės gyvūnams sukelia navikus. Uždraustas Japonijoje.
E326	kalio laktatas	vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E328	amonio laktatas	vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E407	karagenas (džiovinti raudondumbliai)	Įtariamas savybe sukelti vėžį, opas.
E422	glicerolis	Dideli kiekiai sukelia galvos skausmus, troškulį, pykinimą, didina kraujospūdį.
E470	riebalinių rūgščių druskos	Kai kuriose šalyse uždraustas.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad galėtume apsaugoti savo sveikatą nuo žalingų mūsų organizmui maiste esančių priedų, reikėtų vengti „greito paruošimo maisto“, kuris jau yra sintetiškai apdorotas, ir rinktis natūralius, mažai perdirbtus maisto produktus. Ypač reikėtų riboti sintetiškai apdorotų maisto produktų vartojimą vaikams, ligoniams ir jau pagyvenusiems žmonėms, nes jų organizmas yra opesnis. Svarbiausia žinoti tiek, kad, kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudėtyje yra konservantų ir kitų pavojingų sveikatai maisto priedų.

Šiandien pas mane svečiuojasi Inga iš IngosBlogas.lt. Šį mėnesį jūsų laukia 3 straipsniai apie maistą, kurį valgome, apie tai, iš ko jis sudarytas, ir žymųjį burtažodį – „E maisto papildai„. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis straipsnis.

Vienas labai senų laikų posakis teigia: „Mes esame tai, ką mes valgome“. Reikėtų nepamiršti, kad mūsų kūno cheminė sudėtis yra tokia, kokia yra vartojamo maisto sudėtis, nes mityba yra labai glaudžiai susijusi su mūsų sveikata. Iš tiesų, dabartinis žmogus dažnai net nesusimąsto, kokius maisto produktus perka parduotuvėje ar užsiaugina darže. Kad ir kokia išeitis būtų pasirinkta, visiško apsisaugojimo nuo maisto produktų taršos nebus, tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę pasirinkti tokį maistą, kuris taršos būtų paveiktas mažiausiai.

Kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuvėje, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose. Pirkdami maisto produktus parduotuvėse dažniausiai vienus ar kitus renkamės todėl, kad dėmesį patraukia graži ir patraukli pakuotė arba iš anksto žinome, kad mes tą produktą mėgstame, jis yra skanus ir dėl to net nekyla pagunda pažiūrėti perkamo produkto sudėties. Mūsų laikais dažnas pirkėjas pirmiausia dėmesį atkreipia į kainą ir tik gerokai vėliau į kokybę.

Lietuvoje saugaus (iš dalies ir nekenksmingo) maisto gamybą, prekybos ir importo reikalavimus reglamentuoja bei gyventojų mitybos ir nepageidaujamų medžiagų maiste tyrimus atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras. Paskutiniais šio centro tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, dėl gyvenimo lygio dabartinė mitybos sudėtis bei maistinė vertė gerokai pablogėjo. Tai, žinoma, įtakos turi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Gali atrodyti, kad maistinė vertė ar nesubalansuota mityba nėra jau tokia svarbi, tačiau būtent dėl jos kyla daugelis lėtinių susirgimų, įskaitant ir širdies, kraujagyslių ligas bei vėžį.

PAKUOTĖ.

Tiek Lietuvoje tiek įvairiose kitose šalyse maisto pramonėje gana plačiai yra naudojamos įvairios plastikinės medžiagos skirtos indų, taros, pakavimo medžiagoms gaminti. Paprastai tokios pakuotės pagrindinis reikalavimas yra tik toks, kad ji neturi pabloginti maisto produktų sudėties, skonio ir kvapo, o tuo pačiu ir pakenkti žmonių sveikatai. Dažniausiai pakuotės šiuos reikalavimus atitinka, tačiau pasitaiko atvejų, kai kartais cheminių reakcijų metu iš plastikinių indų, taros ar pakavimo medžiagų į maistą gali patekti įvairūs polimerai (=plastikinės medžiagos), į kurių sudėtį įeina katalizatoriai, stabilizatoriai, dažai ir pigmentai (jų pagrindu paprastai būna sunkieji metalai, įvairūs alkoholiai, aromatiniai ir chloro junginiai), kurie taip pat pavojingi žmogaus sveikatai. Kai taip atsitinka, dažniausiai pakinta maisto produktų skonis ir kvapas (įspėjamieji rodikliai). Išsiskyrusios kenksmingos medžiagos taip pat gali sukelti įvairius odos, vidaus organų pakenkimus ar net alergiją.

Šiek tiek žalingesni sveikatai yra konservuoti maisto produktai, ypač žuvis, nes pamažu tirpsta dėžutės metale esantis švinas (sunkusis metalas), kuris patenka į maistą. Švino poveikis žmogaus sveikatos atžvilgiu yra labai nepalankus.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad cheminių reakcijų metu pakistų maisto produktų skonis ir kvapas yra ne toks ir dažnas atvejis, tačiau visgi reikėtų vengti pirkti plastikoje įpakuotus riebius maisto produktus, o perkant derėtų atkreipti dėmesį į įvairius ženklelius ant pakuotės, t.y. ant jos turėtų būti pažymėta, kad pakuotė yra skirta maistui. Be to, nederėtų pirkti jau pagamintų karštų maisto produktų, kurie yra pateikiami įpakuoti plastikiniuose induose ar maišuose, nes plastikiniai indai, tara ar pakavimo medžiagos yra skirtos naudoti tik šaltiems maisto produktams ir tik vienkartiniam naudojimui.