Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai – ko derėtų vengti?

Šiandien pas mane svečiuojasi IngaLietuvių kalba ir literatūra. Tai jau antrasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„.

Maisto priedų įvairovė yra vienas iš maisto taršos šaltinių. Tikriausiai retam kyla klausimas, kam reikalingi maisto priedai. Daugybė jų tiesiog yra naudojami tam, kad maisto produktai ilgiau nesugestų, būtų patrauklūs išvaizda, skoniu, aromatu,  kartais viliotų ir mažesne kaina.

„…medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais…“ – taip yra apibūdinami maisto priedai išleistame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (2000 04 04 m. Nr. VIII-1608). Kaip pateikiami pirkėjui apdoroti maisto produktai, taip pat yra svarbu, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar tokie maisto produktai nekenkia sveikatai.

Kad maisto produktai yra pagaminti naudojant maisto priedus, išduoda ant pakuotės parašytos E raidės ir prie jų esantys įvairūs skaičiai (jie nurodo priedo cheminę prigimtį). Kartais E raidės gali ir nebūti nuoroda į kenksmingus priedus, pvz.: E150a – karamelė, E260 – acto rūgštis, E300 – vitaminas C, E330 – citrinų rūgštis. Tačiau ne visi maisto priedai yra palankūs sveikatos atžvilgiu ir, kad apsaugotumėm savo sveikatą, reikia mokėti atpažinti ir vengti pavojingų sveikatai maisto priedų.

Įvairūs dažikliai (E104, E110, E122,  E127, E129, E133, E151…), konservantai (E210, E211,…E219), antioksidantai (E310, E311, E312, E320, E321), kvapo ir skonio stiprikliai (E620, E621, …E625) gali sukelti alergijas, konservantai ir spalvos fiksatoriai (E249, E250, E521, E252) gali skatinti nitrozaminų susidarymą organizme, stabilizatoriai ir tirštikliai (E1410, E1412, E1413, E1414, E338, E340, E442, E450, E452) didina fosfatų kiekį organizme, konservantai ir antioksidantai (E220, E221,  E222, E223, E224, E226, E227, E228) mažina vitamino B1 kiekį maiste, gali sukelti galvos skausmą. Pravartu atsiminti ir tokius emulsiklius ir stabilizatorius, kurie yra ypač pavojingi:

E310 propilgalatas Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus.
E311, E312 oktilgalatas, dodecilgalatas Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus
E320, E321 butilhidroksianisolis, butilhidroksitoluenas Vaikams reikia vengti. Padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia alergijas; didelės dozės gyvūnams sukelia navikus. Uždraustas Japonijoje.
E326 kalio laktatas vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E328 amonio laktatas vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E407 karagenas (džiovinti raudondumbliai) Įtariamas savybe sukelti vėžį, opas.
E422 glicerolis Dideli kiekiai sukelia galvos skausmus, troškulį, pykinimą, didina kraujospūdį.
E470 riebalinių rūgščių druskos Kai kuriose šalyse uždraustas.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad galėtume apsaugoti savo sveikatą nuo žalingų mūsų organizmui maiste esančių priedų, reikėtų vengti „greito paruošimo maisto“, kuris jau yra sintetiškai apdorotas, ir rinktis natūralius, mažai perdirbtus maisto produktus. Ypač reikėtų riboti sintetiškai apdorotų maisto produktų vartojimą vaikams, ligoniams ir jau pagyvenusiems žmonėms, nes jų organizmas yra opesnis. Svarbiausia žinoti tiek, kad, kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudėtyje yra konservantų ir kitų pavojingų sveikatai maisto priedų.

Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais. Kaip apsisaugoti?

Šiandien pas mane svečiuojasi IngaIngosBlogas.lt. Šį mėnesį jūsų laukia 3 straipsniai apie maistą, kurį valgome, apie tai, iš ko jis sudarytas, ir žymųjį burtažodį – „E maisto papildai„. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis straipsnis.

Vienas labai senų laikų posakis teigia: „Mes esame tai, ką mes valgome“. Reikėtų nepamiršti, kad mūsų kūno cheminė sudėtis yra tokia, kokia yra vartojamo maisto sudėtis, nes mityba yra labai glaudžiai susijusi su mūsų sveikata. Iš tiesų, dabartinis žmogus dažnai net nesusimąsto, kokius maisto produktus perka parduotuvėje ar užsiaugina darže. Kad ir kokia išeitis būtų pasirinkta, visiško apsisaugojimo nuo maisto produktų taršos nebus, tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę pasirinkti tokį maistą, kuris taršos būtų paveiktas mažiausiai.

Kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuvėje, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose. Pirkdami maisto produktus parduotuvėse dažniausiai vienus ar kitus renkamės todėl, kad dėmesį patraukia graži ir patraukli pakuotė arba iš anksto žinome, kad mes tą produktą mėgstame, jis yra skanus ir dėl to net nekyla pagunda pažiūrėti perkamo produkto sudėties. Mūsų laikais dažnas pirkėjas pirmiausia dėmesį atkreipia į kainą ir tik gerokai vėliau į kokybę.

Lietuvoje saugaus (iš dalies ir nekenksmingo) maisto gamybą, prekybos ir importo reikalavimus reglamentuoja bei gyventojų mitybos ir nepageidaujamų medžiagų maiste tyrimus atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras. Paskutiniais šio centro tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, dėl gyvenimo lygio dabartinė mitybos sudėtis bei maistinė vertė gerokai pablogėjo. Tai, žinoma, įtakos turi kiekvieno iš mūsų sveikatai. Gali atrodyti, kad maistinė vertė ar nesubalansuota mityba nėra jau tokia svarbi, tačiau būtent dėl jos kyla daugelis lėtinių susirgimų, įskaitant ir širdies, kraujagyslių ligas bei vėžį.

PAKUOTĖ.

Tiek Lietuvoje tiek įvairiose kitose šalyse maisto pramonėje gana plačiai yra naudojamos įvairios plastikinės medžiagos skirtos indų, taros, pakavimo medžiagoms gaminti. Paprastai tokios pakuotės pagrindinis reikalavimas yra tik toks, kad ji neturi pabloginti maisto produktų sudėties, skonio ir kvapo, o tuo pačiu ir pakenkti žmonių sveikatai. Dažniausiai pakuotės šiuos reikalavimus atitinka, tačiau pasitaiko atvejų, kai kartais cheminių reakcijų metu iš plastikinių indų, taros ar pakavimo medžiagų į maistą gali patekti įvairūs polimerai (=plastikinės medžiagos), į kurių sudėtį įeina katalizatoriai, stabilizatoriai, dažai ir pigmentai (jų pagrindu paprastai būna sunkieji metalai, įvairūs alkoholiai, aromatiniai ir chloro junginiai), kurie taip pat pavojingi žmogaus sveikatai. Kai taip atsitinka, dažniausiai pakinta maisto produktų skonis ir kvapas (įspėjamieji rodikliai). Išsiskyrusios kenksmingos medžiagos taip pat gali sukelti įvairius odos, vidaus organų pakenkimus ar net alergiją.

Šiek tiek žalingesni sveikatai yra konservuoti maisto produktai, ypač žuvis, nes pamažu tirpsta dėžutės metale esantis švinas (sunkusis metalas), kuris patenka į maistą. Švino poveikis žmogaus sveikatos atžvilgiu yra labai nepalankus.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad cheminių reakcijų metu pakistų maisto produktų skonis ir kvapas yra ne toks ir dažnas atvejis, tačiau visgi reikėtų vengti pirkti plastikoje įpakuotus riebius maisto produktus, o perkant derėtų atkreipti dėmesį į įvairius ženklelius ant pakuotės, t.y. ant jos turėtų būti pažymėta, kad pakuotė yra skirta maistui. Be to, nederėtų pirkti jau pagamintų karštų maisto produktų, kurie yra pateikiami įpakuoti plastikiniuose induose ar maišuose, nes plastikiniai indai, tara ar pakavimo medžiagos yra skirtos naudoti tik šaltiems maisto produktams ir tik vienkartiniam naudojimui.

Stephen Hawking knyga „Visata riešuto kevale“

Stephen Hawking The Universe In A Nutshell

Per šventes turėjau laiko perskaityti Stephen Hawking knygą „Visata riešuto kevale“. Šią knygą dovanų buvo gavęs mano šeimos narys, todėl pusdieniui ją galėjau pasiskolinti.

Iškart pasakysiu, kad knyga patiks tam, kas neabejingas mokslui, t.y. domisi fizika ir astronomija. Keletas knygos skyrių apima temas nuo Alberto Einšteino teorijų sukūrimo iki kelionių laiku galimybės. Knygoje daug paveiksliukų, todėl 200 psl. skaitomi labai greitai.  Įdomų knygos aprašymą radau Cinema bloge.

Autorius – žymus pasaulio fizikas – garsėja savo mintimis apie visatą. Dalis jo idėjų yra paminėtos ir knygoje. Stephen Hawking knygos, dėl jo gebėjimo paprastai dėstyti ypač sudėtingus fizikos pasaulio reiškinius, yra tapusios bestseleriais.

Stephen Hawking vertas ne kelių, o keliolikos žodžių. Jo gyvenimo istorija, švelniai tariant, įspūdinga ir nelaiminga. Šiuo metu knygos autorius negali nei judėti, nei kalbėti. Kaip jam taip atsitiko? Kaip jis sugebėjo parašyti knygą? Jau studijuodamas jaunasis mokslininkas sužinojo, kad serga nepagydoma liga – amiotrofine skleroze (citata „liga baisesnė už vėžį…“), kuri reiškiasi progresuojančia raumenų raumenų atrofija. Bet tai jo nesužlugdė, o paskatino greičiau ieškoti atsakymų. Jo paieškos – tai mintys, išdėstytos knygoje. Knygas jis galėjo rašyti, nes gavo specialiai jam sukonstruotą visiškai automatizuotą vežimėlį, kuris palengvino jo, kaip mokslininko, gyvenimą.

Stephen Hawking taip pat yra parašęs knygą „Trumpa laiko istorija“ (naujesnis leidimas „A Briefer History of Time“), kuri jį labai išgarsino. Atsiliepimą apie knygą galite paskaityti Pukomuko bloge. O šioji knyga „Visata riešuto kevale“ įtvirtino jo populiarumą.

Knygą įsigyti galite ManoKnyga.lt

Malonaus skaitymo!