Gėlių teikimo ypatybės

Tai paskutinis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Priešingai nei kitas dovanas, gėlių tinka dovanoti beveik visada. Kartais darbovietėse tiesiog yra susitariama nedovanoti dovanų, išskyrus gėles, nes jos nėra tokios įpareigojančios. Tik ypatingais atvejais – vedybos, įstaigos ar darbo joje jubiliejaus, sidabrinės, auksinės vestuvės ir panašiai – daroma išimtis ir ruošiama dovana, kuriai susimeta bendradarbiai. Tokiu atveju būtina paskirti vieną atsakingą asmenį, kuris būtų už tai atsakingas.

Gėlių paprastai dovanoja vyras moteriai. Nelabai etiška, kai jų dovanoja moteris vyrui, moteris moteriai ar vyras vyrui.

Gėles, kaip ir smulkias dovanėles galima siųsti iš anksto, tik būtina prieš tai paskambinti ir pasiteirauti, kokios puokštės gaunantysis norėtų. Nežinant, kokią puokštę dovanoti, geriausia pasitarti su gėlininku. Nedidelės puokštelės praverčia ir einant į kviestinius pietus.

Kai gėlės nešamos nelabai iškilminga proga, pasveikinęs šeimininkus pats sutvarkykite puokštę – paprašykite vazos ir pamerkite gėles. Priešingai nei puokštės, vazoninės gėlės dovanojamos tik tada, jei žinoma, kad adresatas jas labai mėgsta.

Derėtų nepamiršti ir gėlių kalbos. Paprastai manoma, kad raudonomis rožėmis išreiškiama karšta meilė, o chrizantemos nešamos tik per laidotuves. Įprasta puokštę sudėti iš neporinio gėlių skaičiaus, bet tai visai netinka, jei puokštė bus ypač didelė ir iš daugybės gėlių.

Puokštės dažnai suvyniojamos į permatomą popierių, o kai oro temperatūra minusinė – i baltą. Tokiais atvejais, prieš įteikiant gėles, reikia jas išvynioti. Jei gėlės suvyniotos į permatomą foliją ir yra puokštės dalis, jos nuimti nereikia. Prie puokštės niekada nepamaišys ir maža dovanėlė ar atvirukas, tačiau tiks tik rašytas ranka.

Esama atvejų, kai gėlės visiškai nedovanojamos:

• Kai kviečiama į restoraną, gėlės siunčiamos šeimininkei į namus prieš renginį;
• Per užuojautos vizitus;
• Būnant garbės svečiu.

Taigi, dovanos ir gėlės – tai ne kyšis. Jos visada pamalonina jas gaunantįjį. Derėtų prisiminti, jog nereikia persistengti. Dovanos ar gėlės neturėtų būti nei per brangios, nei per pigios, tačiau visada turėtų atitikti teikimo situaciją, būti parinktos konkrečiam asmeniui individualiai (net ir pagal pageidavimą), bet nereikėtų manyti, kad jos įpareigoja. Dovana ar puokštė gėlių – tai maža staigmena, kuri garantuos teigiamą atmosferą ir formuos teigiamą požiūrį apie Jus pačius.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Wrede-Grischat R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996.

Dovanos verslo partneriams

Tai antrasis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Šiuolaikinio etiketo reikalavimai susiklostė ne iš karto, o per daugelį dešimtmečių. Šiuo metu praktinė etiketo reikšmė yra mūsų sėkmės garantas. Laiku ir vietoje teikiamos dovanos ar gėlės suteikia galimybę be ypatingų pastangų būti mandagiam bendraujant su skirtingų žmonių grupėmis. Subtiliai parinktos dovanos padeda palaikyti gerus asmeninius ir dalykinius santykius.

Dovanos – visada maloni staigmena įvairių akcijų, parodų, mugių, labdaros renginių metu. Jos paprastai dalinamos klientams, potencialiems pirkėjams dideliais kiekiais. Tai gali būti įvairūs mieli daiktai, kurie skatina ne tik žmonių domėjimąsi pačia akcija, bet ir produkcija, įmone, drauge didina pardavimus.

Verslo suvenyrai – gera dovana lojaliems užsakovams, įmonės partneriams, geriems darbuotojams. Galima dovanoti šratinukus, darbo kalendorius, kvepiančius pakabukus automobiliams, firminius šokoladukus, padėkliukus kavos puodeliams, kilimėlius kompiuterio pelei, firminius maišelius, dėžutes, firminius degtukus, užrašines, puodelius su firmos ženklu, nestandartines dovanas. Solidžios dovanos teikiamos ypač svarbiems klientams bei verslo partneriams.

Verslo partneriams, su kuriais bendraujama ilgą laiką, galima dovanoti gerų alkoholinių gėrimų, saldumynų, odos, stiklo, keramikos, metalo dirbinių. Asmeninių daiktų – marškinių, parfumerijos, kepurių, kojinių dovanoti nepriimta. Tik kaklaraištis gali būti priskiriamas prie suvenyrų. Brangenybes, antikvarinius daiktus galima dovanoti didelėms firmoms ir tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, švenčiant kokį nors jubiliejų. Paprastų smulkių dovanėlių, kurios tiktų nuolatiniams klientams, tokių kaip tušinukai, puodeliai, laikrodžiai, raktų pakabukai įsigyti tikrai nėra problema. Tačiau žmogus jausis žymiai labiau pamalonintas, jei padovanosite dovaną, atspindinčią jo pomėgius, jo asmenybę. Pavyzdžiui, golfo mėgėjams puikiai tiks suvenyrai, simboliškai primenantys šią sporto šaką, gėrimų gurmaną pamalonins gero tauraus gėrimo butelis, keliautojus galėtų pradžiuginti kompasas.

Visai kas kita – dovanos kitų šalių verslininkams. Jos turėtų būti susijusios su mūsų krašto kultūra ir papročiais. Tai gali būti žymaus dailininko paveikslas, nedidelė skulptūrėlė, keramikos dirbinys, vertinga knyga ir pan. Ant dovanos esantis firmos ženklas neturėtų būti didelis, kad neatrodytų kaip rėksminga reklama.

Visiškai nemandagu būtų dovanoti du kartus tą pačią dovaną, suvenyrą tam pačiam asmeniui ar firmai. Taip pat ir oficialių susitikimų metu teikiamos dovanos turi atitikti firmų santykius.

Nepagarbos ir nemandagumo ženklas būtų, jei tokia pat dovana būtų apdovanoti firmos prezidentas ir kiti darbuotojai – atrodys, kad negerbiate firmos vadovo. Ypač jautriai į tai reaguotų japonai, kinai, korėjiečiai.

Dovana dar ne viskas. Tiek pat svarbi ir jos pakuotė, nesvarbu ar tai būtų dėžutė, ar dovanų popierius, kaspinas, viskas turi derėti ir atitikti progą. Įteikiant dovaną būtina pasakyti keletą žodžių, palinkėjimų. Verslo partneriui pakvietus apsilankyti jo namuose, galima nunešti dovanų jo vaikams.

Tarnybinės dovanos

Tai pirmasis iš trijų straipsnių apie verslo dovanas, jų teikimo aplinkybes, taip pat gėlių dovanojimo aspektus.

Labai dažnai pasitaiko, kad dėl žinių stokos žmonės nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, t.y. neišmano elgesio etiketo. Toks neišmanymas paprastai rodo ne tik jų kultūros lygį, bet dažnai pakiša koją karjeros srityje ar santykiuose su žmonėmis, su kuriais nuolat bendraujama. Bendraujant su žmonėmis, nesvarbu, kas jie bebūtų: verslo partneriai, kolegos, viršininkas ar pavaldiniai, neapsieinama be dovanų, padėkos laiškelių, gėlių ir t.t., todėl svarbu žinoti, kas kada kur ir kam tinka dovanoti, kaip ir kada tai reikia daryti.

Šiuo straipsniu norėtųsi aptarti dovanų teikimo aplinkybes, konkrečiau – jų teikimą verslo partneriams.

Vienas svarbiausių dalykų versle – geri santykiai. Jau tapo  įprasta, kad juos palaikyti padeda dovanos. Tiek smulkios – klientams, tiek didesnės – verslo partneriams. Visos turi būti gerai apgalvotos, tinkamai parinktos, kad pasiektų savo tikslą. Dovanos tapo įprastas dalykas, be kurio niekas neapsieina.

Dovanos bendradarbiams teikiamos už kokią nors paslaugą, sveikinant premijos ar kūdikio gimimo proga, džiaugiantis naujomis jo pareigomis, lankant ligoninėje ir t.t. Svarbu nepamiršti, ką ir kokiu atveju dera dovanoti, be to, norint išrinkti tinkamą dovaną nebūtina išleisti daug pinigų. „Prieš dovanojant kokį daiktą visada vertėtų pamąstyti, ar tai pradžiugins, ar bus nors kiek naudinga.“  Šiaip ar taip, gėlės tiks visada, o pinigų kolegoms paprastai nedovanojama.

Wolf. I. „Biznio knygoje“ nurodo dar vieną labai svarbų dalyką sakydamas, kad „jei iš tikrųjų norite žmogų pradžiuginti, tai iš anksto, o ne paskutinę akimirką pagalvokite apie dovaną.“
Kartais darbovietėse yra švenčiami gimtadieniai. Tuomet kolegos kaskart sveikina savo bendradarbį. Tokiais atvejais derėtų pasiteirauti, ko sukaktuvininkas norėtų labiausiai. Kai darbovietėje dovanojama bendra dovana vienam iš kolegų, visi kiti paprastai pasirašo ant atviruko, pridedamo prie jos. Jei esama susitarimo, kad sveikinama tik gėlių puokšte, derėtų dovanoti mėgstamiausias gėles, o ne pačias pigiausiais.

Versle pasitaiko atvejų, kai dovanas dovanoja vienas kitam verslo partneriai, bet jas priima darbuotojai, o ne tiesiogiai vadovas. Kai kurios kompanijos savo darbuotojams neleidžia imti dovanų iš klientų, kad nesijaustų įsipareigoję atsilyginti kokiomis nors nuolaidomis ar paslaugomis.

Kitas žinotinas atvejis, kai dovana teikiama viršininkui nuo darbuotojų. Iš tiesų darbuotojai neturėtų dovanoti dovanų savo darbdaviams. Tačiau tam tikra proga nedidelė dovanėlė – kanceliarijos reikmuo, butelis gero alkoholinio gėrimo arba šalikas – toleruotina. Jei vadovas vedęs, galima paruošti dovanėlę ir jo antrajai pusei. Bet neseniai dirbantis darbuotojas neturėtų dovanoti dovanų viršininkui – jas galima palaikyti kyšiu.

Apskritai išlieka žinotinas etiketo dalykas, kad dovanos visuomet turėtų:

• „atitikti progą: antai apskrito gimtadienio proga dovanojama kiek didesnė dovana nei paprastą gimtadienį“;

• „tikti tam asmeniui: tai yra sunkiausia, nes reikia žinoti to žmogaus interesus, pomėgius ir gyvenimo būdą.“  Pavyzdžiui, moteriai nepadovanosi pypkės, kad ir kokia ypatinga ji būtų, o humoristinė dovana tiks tik geram pažįstamam. Paprasčiau būna tada, kai žmogus kažkuo domisi ar kažką kolekcionuoja;

• atitikti asmeninius santykius su apdovanojamuoju;

• būti įteiktos laiku: praėjus iškilmėms įteikta dovana ne tokia reikšminga.

Taip pat dovana neturėtų būti:

• Per brangi, nes toks gestas gali būti suprastas kaip noras įsiteikti.
• Per daug asmeniška: visuomet reikia turėti galvoje, kad dovana gali būti išvyniota kitų svečių akivaizdoje, todėl ji neturėtų sietis su gavėjo silpnybėmis ar intymiais dalykais.
• Per daug įpareigojanti.

Kita vertus, nemandagu kai kada klausti, kokios dovanos norėtų pats asmuo, o asmeninių švenčių progomis netinka reklaminės dovanos su firmos ženklu: tai galėtų būti suprasta kaip reklama.

NAUDOTA LITERATŪRA:

Wolf I. Biznio knyga. Vilnius: Mintis: 2000.
Wrede-Grischat R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996.

Maisto produktų tarša vandens, dirvožemio, trąšų ir radioaktyviuoju keliu – kaip apsisaugoti?

Šiandien pas mane svečiuojasi IngaIngosBlogas.lt. Tai jau trečiasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„, o antrasis „Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai„. Antrajame straipsnyje taip pat buvo aktualios informacijos apie „E maisto papildus„.

TARŠA VANDENS KELIU

Tarša vandens keliu šiek tiek skiriasi nuo tiesioginės maisto produktų taršos technologiniais pagrindais. Pagrindinis skirtumas tas, kad vandens keliu teršiami maisto produktai neturi visų tų gerųjų savybių tiek gedimo, tiek skonio bei išvaizdos atžvilgiu. Kad suprastumėm, kaip per vandenį yra užteršiami maisto produktai, reikia pabrėžti, kad taršos šaltiniai yra į atmosferą patenkantys iškastinio kuro – akmens anglies, naftos, jos produktų, gamtinių dujų degimo produktai. Daugiausia oras teršiamas deginant mazutą ir anglį. Kaip šių cheminių reakcijų šalutiniai produktai, į atmosferą patenka anglies dioksidas, azoto oksidai, chloro, fluoro ir anglies junginiai, metanas, sieros ir vanadžio dioksidai bei įvairūs angliavandeniai. Štai iš šitų šalutinių produktų ir vandens lašelių, esančių atmosferoje, susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštūs lietūs iš dirvožemio greičiau išplauna sunkiuosius metalus, taip jie patenka į vandens telkinius. Į žmogaus organizmą šie metalai gali pakliūti valgant žuvį. Per maisto produktus į žmogaus organizmą patekę šie metalai ir įvairūs oksidai neigiamai veikia nervų sistemą, sukelia kraujotakos sutrikimus.

TARŠA DIRVOŽEMIO IR TRĄŠŲ KELIU

Dirvožemis trąšomis užteršiamas dėl dviejų priežasčių: norint išnaikinti piktžoles (herbicidais), kurios neleidžia augti daržovėms ir grūdinėms kultūroms, arba norint pagerinti maisto produktų augimą nederlingame dirvožemyje (dažnai sėjant ar sodinant dirvožemis tampa neproduktyvus, taip pat dėl trąšų naudojimo išnyksta jame esanti gyvybė). Dažniausiai trąšomis būna paveikti javai, cukriniai runkeliai ir kai kurios daržovės (raudonieji burokėliai). Dirvožemio ir trąšų keliu į maistą patenka tokie žmogaus organizmui kenksmingi metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris, arsenas ir kt. Šie metalai yra pavojingi tuo, kad iššaukia infekcines maisto kilmės ligas, tokias kaip dizenterija, salmoneliozė,  A hepatitas, vidurių šiltinė ir kt.

TARŠA RADIOAKTYVIUOJU KELIU

Radioaktyviuoju keliu maisto produktai užteršiami branduolinio ginklo bandymų metu, atominės elektrinės nelaimės atveju arba perdirbant branduolinį kurą. Labiausiai Lietuvoje šiuo būdu yra paveiktos grūdinės kultūros, pienas, lapinės ir šakninės daržovės (bulvės, kopūstai), mėsa (jautiena) ir žuvis. Be to ir miško gėrybėse (grybuose ir uogose) yra randama radionuklidų, tačiau jų kiekis neviršija leistinos normos, todėl nesukelia didesnės grėsmės žmogaus organizmui.

KAIP APSISAUGOTI?

Pats tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių maisto produktų taršos šaltinių yra ne kas kita, kaip daržovių ir vaisių kruopštus nuplovimas (galima nuplovus kelias valandas laikyti vandenyje nuolat jį keičiant), jei tai yra daržovės – reikėtų prieš valgant nuplaut ir nulupt odelę, nes visos taršos medžiagos kaupiasi žievėje. Auginant grūdines kultūras reiktų piktžoles naikinti ne cheminiu būdu, o jas nudeginant, taip maisto produktai bus mažiau užteršti.

Pateikdama šią medžiagą, noriu labiausiai atkreipti dėmesį į galimus maisto produktų užterštumo būdus ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame pasaulyje. Kadangi maisto produktai bei vanduo yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis – ši tema yra ypač aktuali. Tik žinodami, kokiais būdais galime pakenkti savo sveikatai, galėsi apsisaugoti ir išvengti daugybės pavojingų ligų, kurios, kaip ir maisto produktų tarša,  turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo trukmei.

Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, tirštikliai, stabilizatoriai, saldikliai – ko derėtų vengti?

Šiandien pas mane svečiuojasi IngaLietuvių kalba ir literatūra. Tai jau antrasis jos straipsnis. Pirmasis straipsnis buvo „Maisto produktų tarša technologiniais pagrindais„.

Maisto priedų įvairovė yra vienas iš maisto taršos šaltinių. Tikriausiai retam kyla klausimas, kam reikalingi maisto priedai. Daugybė jų tiesiog yra naudojami tam, kad maisto produktai ilgiau nesugestų, būtų patrauklūs išvaizda, skoniu, aromatu,  kartais viliotų ir mažesne kaina.

„…medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais…“ – taip yra apibūdinami maisto priedai išleistame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (2000 04 04 m. Nr. VIII-1608). Kaip pateikiami pirkėjui apdoroti maisto produktai, taip pat yra svarbu, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar tokie maisto produktai nekenkia sveikatai.

Kad maisto produktai yra pagaminti naudojant maisto priedus, išduoda ant pakuotės parašytos E raidės ir prie jų esantys įvairūs skaičiai (jie nurodo priedo cheminę prigimtį). Kartais E raidės gali ir nebūti nuoroda į kenksmingus priedus, pvz.: E150a – karamelė, E260 – acto rūgštis, E300 – vitaminas C, E330 – citrinų rūgštis. Tačiau ne visi maisto priedai yra palankūs sveikatos atžvilgiu ir, kad apsaugotumėm savo sveikatą, reikia mokėti atpažinti ir vengti pavojingų sveikatai maisto priedų.

Įvairūs dažikliai (E104, E110, E122,  E127, E129, E133, E151…), konservantai (E210, E211,…E219), antioksidantai (E310, E311, E312, E320, E321), kvapo ir skonio stiprikliai (E620, E621, …E625) gali sukelti alergijas, konservantai ir spalvos fiksatoriai (E249, E250, E521, E252) gali skatinti nitrozaminų susidarymą organizme, stabilizatoriai ir tirštikliai (E1410, E1412, E1413, E1414, E338, E340, E442, E450, E452) didina fosfatų kiekį organizme, konservantai ir antioksidantai (E220, E221,  E222, E223, E224, E226, E227, E228) mažina vitamino B1 kiekį maiste, gali sukelti galvos skausmą. Pravartu atsiminti ir tokius emulsiklius ir stabilizatorius, kurie yra ypač pavojingi:

E310 propilgalatas Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus.
E311, E312 oktilgalatas, dodecilgalatas Sudirgina skrandį, odą. Vaikams reikia vengti, nes sukelia kraujo pakitimus
E320, E321 butilhidroksianisolis, butilhidroksitoluenas Vaikams reikia vengti. Padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia alergijas; didelės dozės gyvūnams sukelia navikus. Uždraustas Japonijoje.
E326 kalio laktatas vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E328 amonio laktatas vaikams gali sukelti nepageidaujamas reakcijas
E407 karagenas (džiovinti raudondumbliai) Įtariamas savybe sukelti vėžį, opas.
E422 glicerolis Dideli kiekiai sukelia galvos skausmus, troškulį, pykinimą, didina kraujospūdį.
E470 riebalinių rūgščių druskos Kai kuriose šalyse uždraustas.

KAIP APSISAUGOTI?

Kad galėtume apsaugoti savo sveikatą nuo žalingų mūsų organizmui maiste esančių priedų, reikėtų vengti „greito paruošimo maisto“, kuris jau yra sintetiškai apdorotas, ir rinktis natūralius, mažai perdirbtus maisto produktus. Ypač reikėtų riboti sintetiškai apdorotų maisto produktų vartojimą vaikams, ligoniams ir jau pagyvenusiems žmonėms, nes jų organizmas yra opesnis. Svarbiausia žinoti tiek, kad, kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudėtyje yra konservantų ir kitų pavojingų sveikatai maisto priedų.